Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje: 202 706 straipsniai Vikipedijos vedlys Pagalba DUK Bendruomenės portalas Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija Škofja Loka, Slovėnija Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis 1976-1988 m. SSRS balistinė raketa RSD-10 Pioneer (Oro pajėgų muziejus Vinycioje) Branduoliniai ginklai Ukrainoje – Ukrainos teritorijoje buvęs sovietinių masinio naikinimo ginklų arsenalas. Ukrainos TSR buvo antra pagal branduolinį potencialą tarp Sovietų Sąjungos respublikų. Po Sovietų Sąjungos žlugimo, įvykusio 1991 m., Ukraina valdė maždaug trečdalį sovietinio branduolinio arsenalo, tuo metu trečio pagal dydį pasaulyje, taip pat čia buvo branduolinės ginkluotės plėtrai ir gamybai reikšmingų objektų. Ukrainos teritorijoje liko 130 tarpžemyninių balistinių raketų (ICBM) UR-100N, kiekviena su šešiomis kovinėmis galvutėmis, 46 RT-23 Molodets raketų kompleksai, kurių kiekvienas – su dešimt kovinių galvučių, taip pat 38 sunkieji bombonešiai, iš viso apie 1700 kovinių galvučių. Formaliai šiuos ginklus kontroliavo Nepriklausomų valstybių sandrauga. 1994 m. Ukraina sutiko nebūti branduoline valstybe ir sunaikinti šiuos ginklus bei prisijungti prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties. 1991 m. gruodžio 1 d. Ukraina per visuotinį referendumą didžiule balsų dauguma nubalsavo už nepriklausomybę. Daugiau nei 90 % rinkėjų išreiškė palaikymą Ukrainos nepriklausomybės paskelbimui ir pirmuoju šalies prezidentu išrinko parlamento pirmininką Leonidą Kravčiuką. Gruodžio 8 d. susitikimuose Breste ir gruodžio 21 d. Alma Atoje Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai oficialiai išformavo Sovietų Sąjungą ir sukūrė Nepriklausomų valstybių sandraugą. Po Ukrainos nepriklausomybės paskelbimo iškilo klausimas dėl jos teritorijoje esančio galingo branduolinio arsenalo ateities. Pagrindiniai nebranduolinio statuso principai („nepriimti, negaminti ir neįsigyti branduolinio ginklo“) buvo įtvirtinti Ukrainos valstybės suvereniteto deklaracijoje, kurią Ukrainos TSR Aukščiausioji Rada priėmė 1990 m. liepos 16 d. Tai buvo ir užsienio politikos doktrinos, žinomos kaip „Pavlyčko doktrina“, dalis. Daugiau… Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

balandžio 20 d. įvykiai Lietuvoje 1801 − Vilniuje misionieriai atidarė Rasų kapines. 1907 − Vilniuje įkurta Lietuvos mokslo draugija. Pasaulyje 1653 − Oliveris Kromvelis paleido Ilgąjį Parlamentą. 1792 − Prancūzija paskelbė karą „Bohemijos ir Vengrijos karaliui“ (Pranciškui II), tuo pradėdama karą su Pirmąja antiprancūziška koalicija. 1876 − Bulgarijoje prasidėjo sukilimas prieš Osmanų imperiją. 1887 − Paryžiuje įvyko pirmosios automobilių lenktynės. 1898 − JAV prezidentas Viljamas MakKinlis pasirašė Kongreso rezoliuciją (reikalaujančią, kad Ispanija pasitrauktų iš Kubos), po ko prasidėjo Ispanijos-Amerikos karas. Keisti

Savaitės iniciatyva Mėbijaus juosta, turinti tik vieną paviršių ir tik vieną kraštinę, yra vienas iš daugybės objektų, studijuojamų topologijoje. Topologija (gr. τοπος = topos 'paviršius, vieta' + λογος = logos 'mokslas') – mokslas apie tolydžius (netrūkius) paviršius, apie erdvės savybes, kurios nepakinta, atliekant tolydžias deformacijas, pavyzdžiui, transformuojant (tempiant, lenkiant, bet ne perplėšiant ar suklijuojant) paviršius ir keičiant paviršiaus elementų susietumą ir (ar) orientuojamumą. Griežtai matematiškai tai yra atvirų aibių rinkinių tyrimas, kai tam tikra aibė vaizduojama kaip topologinė erdvė. Svarbios topologinės savybės yra susietumas ir kompaktiškumas. Topologijos tyrimų sritis atsiskyrė jungiant tam tikrus geometrijos dalykus ir aibių teoriją, siekiant išsiaiškinti tokias sąvokas kaip erdvė, jos matavimai ir transformacijos. Pirmines idėjas sutinkame Gotfrydo Leibnico veikaluose, kuris jau XVII a. kalbėjo apie lot. geometria situs (graikų ir lotynų kalbų hibridinis darinys, reiškiantis „vietos geometriją“) ir lot. analysis situs (vietos analizė). Oilerio Septynių Karaliaučiaus tiltų problema ir briaunainio savybė neginčytinai yra pirmosios teoremos, kuriomis grindžiama topologija. Topologijos terminą XIX a. įvedė Johanas Listingas (Johann Benedict Listing), bet pati topologinės erdvės idėja buvo suformuluota tik pirmame XX a. dešimtmetyje. Nepaisant neskubios pradžios, XX a. viduryje topologija jau tapo svarbia matematikos šaka. Šiuolaikinę topologiją sudaro kelios specializuotos šakos: Bendroji topologija nustato šio mokslo pamatinius dalykus, tyrinėja topologinių erdvių savybes ir ieško naujų sampratų, atskleidžiančių topologinius objektus. Čia nagrinėjamos tokios bendrosios savybės kaip kompaktiškumas ir susietumas. Algebrinė topologija ieško būdų išmatuoti jungumo (angl. connectivity) laipsnius, pasitelkiant algebrinius darinius, kaip homologinės ir homotopinės grupės. Diferencialinė topologija tai šaka, nagrinėjanti topologines diferencijuojamųjų funkcijų ir diferencijuojamųjų daugdarų savybes. Ji glaudžiai susijusi su diferencialine geometrija, abi kartu jos formuoja geometrinę diferencijuojamųjų daugdarų teoriją. Geometrinė topologija visų pirma tiria daugdaras ir jų įdėtis į kitas daugdaras. Ypač aktyviai čia tyrinėjama nedidelio matiškumo (keturių ir mažiau matavimų) paviršių topologija. Be to šioje srityje nagrinėjama mazgų teorija ir matematiniai mazgai. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra matematikos ir fizikos terminai. Projekto puslapis • Keisti

Naujienos Balandžio 20 d. Suomijos parlamentas pradėjo debatus dėl narystės NATO.[1] Balandžio 20 d. Pasak JTO, nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainą paliko daugiau nei 5 mln. gyventojų, dar 7,1 mln. perkelti šalies viduje.[2] Balandžio 19 d. Vilniaus apygardos teismas po 4 metų trukmės proceso „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisino Raimondą Kurlianskį, Eligijų Masiulį, Šarūną Gustainį, Gintarą Steponavičių bei Vytautą Gapšį.[3] Balandžio 18 d. Po smurto proveržio Jeruzalės Al Aksos mečetės komplekse konservatyvi Izraelio arabų partija „Raam“ pranešė stabdanti dalyvavimą premjero Naftalio Beneto vadovaujamoje koalicinėje vyriausybėje.[4] Balandžio 16 d. Po 183 kosmose praleistų dienų į Žemę sugrįžo 3 Kinijos astronautai.[5] Balandžio 15 d. Jeruzalėje, Al Aksos mečetės komplekse, per susirėmimus tarp palestiniečių demonstrantų ir Izraelio saugumo pajėgų sužalota apie 100 žmonių.[6] Balandžio 14 d. Per potvynius Durbane, Pietų Afrikos Respublikoje, žuvo mažiausiai 300 žmonių.[7] Balandžio 13 d. Atsistatydino Dramblio Kaulo Kranto ministrų kabinetas, vadovaujamas premjero Patrick Achi.[8] Balandžio 11 d. Naujuoju Pakistano premjeru išrinktas ligšiolinis opozicijos lyderis Šehbazas Šarifas.[9] Balandžio 10 d. Pakistano parlamentas balsavimu dėl nepasitikėjimo nušalino premjerą Imraną Chaną.[10] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti

Kiti projektai

Vikižodynas Laisvasis žodynas Vikicitatos Aforizmai, sentencijos Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka Vikišaltiniai Įvairūs tekstai Vikiknygos Vadovėliai, knygos Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas Vikiduomenys Žinių bazė Vikiversitetas Mokomoji medžiaga Vikikelionės Kelionių vadovas MediaWiki Viki programinė įranga