Vilnius

Šis straipsnis apie Lietuvos sostinę. Apie kaimą Kupiškio rajone skaitykite straipsnyje Vilnius (Kupiškis).

Vilnius
Vilniaus panorama su senamiesčiu ir verslo centru fone (2021 m.)
Vilnius 54°41′13″š. pl. 25°16′59″r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Vilniaus miesto savivaldybė
Įkūrimo data	1323 m. (pirmą kartą paminėtas)
Meras	Remigijus Šimašius
Gyventojų (2022)	550 333
Plotas	401 km²
Tankumas (2022)	1 372 žm./km²
Pašto kodas	centrinis LT-01001
Tinklalapis	www.vilnius.lt
Vikiteka	VilniusVikiteka
Miesto globėjas (-ai)	Šv. Kristoforas
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Vìlnius Kilmininkas: Vìlniaus Naudininkas: Vìlniui Galininkas: Vìlnių Įnagininkas: Vìlniumi Vietininkas: Vìlniuje
rus. Вильна, rus. Вильно, lenk. Wilno, blrs. Вільня, vok. Wilna, jid. ‏ווילנע‏‎, hebr. ‏וילנה‏‎ = Vilne, lot. Vilna

Vilnius – Lietuvos Respublikos sostinė, Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės centras. 2022 m. pradžioje mieste gyveno 592 389 gyventojai.

Vilnius yra arkivyskupijos centras, nuo 1579 m. – universitetinis miestas. Sostinėje veikia aukščiausios valdžios institucijos – Lietuvos Respublikos prezidentūra, Lietuvos Seimas, Lietuvos Vyriausybė, ministerijos, Lietuvos Aukščiausiasis ir Konstitucinis teismai, užsienio valstybių ambasados ir atstovybės, diplomatinės misijos, tarptautinių organizacijų atstovybės.

Vilniaus senamiestis 1994 m. yra įtrauktas į UNESCO organizacijos Pasaulio paveldo sąrašą.

Geografija

Vilnius yra pietrytinėje Lietuvoje. Išsidėstęs Vilnios ir Neries santakoje. Apie 20 km į pietus nuo geografinio Europos centro. Vilnius yra 312 km nuo Baltijos jūros. Miesto plotas yra 402 km². Pastatai sudaro 20,2 % miesto teritorijos. Miškai sudaro 43,9 % miesto, o vandenys 2,1 %.

Paviršius

Vilnius įsikūręs pačioje Baltijos aukštumų kalvyno juostoje, giliai išraižytoje vingiuoto Neries slėnio. Pietryčiuose paviršius kyla į kalvotą ir slėniuotą Medininkų aukštumą, šiaurėje – į ežeringą Aukštaičių aikštumą, kurios pietinis pakraštys – Riešės aukštuma – kyla ties šiaurės vakariniais miesto pakraščiais (pradedant Šeškine, Viršuliškėmis, Baltupiais, Santariškėmis). Šiaurės rytinė miesto dalis plyti Neries-Žeimenos žemumoje. Centrinė miesto dalis yra plačiame (~5 km) Neries senslėnyje, kuris link upės leidžiasi 8 terasomis. Gilų slėnį taip pat sudaro ir Neries intakas Vilnia. Aukštumos į senslėnį leidžiasi daugiausia stačiais, raguvų išraižytais, šaltiniuotais šlaitais. Vietomis aukštumos priartėja prie pat upių ir taip dėl erozijos atsiveria skardžiai (pvz., Pūčkorių atodanga, Plikakalnio atodanga, Naujanerių atodanga).

Žemiausia miesto vieta (97 m) yra Neries pakrantėse, o aukščiausiai paviršius iškyla (234 m) Pavilnyje (Rokantiškių kalva).

Vilniaus Šeškinės mikrorajono teritorijoje, yra ledynmetinio akumuliacinio reljefo reliktas – Šeškinės ozas. Kiti raiškesni ledyniniai kraštovaizdžiai – Panerių kalvynas, Gariūnų sufozinis cirkas, Rasų-Ribiškių kalvynas.

Hidrologija

Visas miestas patenka į Neries baseiną. Upė maždaug viduriu kerta skersai visą miestą. Iš rytų Nerin labai vinguriuodama teka Vilnia su keletu trumpų intakų (Kaukysa, Murle), o pietinį miesto pakraštį juosia kitas Neries intakas – Vokė. Šiauriniais pakraščiais teka Neries intakas Riešė, be to, Nerin miesto teritorijoje įteka dar keletas smulkių upelių – Antavilis, Veržuva, Upelė (su Dvarčione), Verkė, Turniškė, Cedronas, Sudervėlė).

Mieste yra keletas ežerų: ežeringiausia yra šiaurės rytinė dalis, kur Antavilių miškuose telkšo Balžio, Antavilio, Juodžio, Tapelių, Skarbelio ežerai bei šiaurėje, šalia Verkių Riešės esantis Žaliųjų ežerų ežerynas (Balsys, Gulbinas, Mažasis Gulbinų ežeras, Raistelis ir kt.). Vakariniame pakraštyje, prie Pilaitės, telkšo Gelūžės, Salotės, Baltiešos ežerai. Keli smulkesni ežerėliai (Kairėnų ežeras, Naujųjų Verkių ežeras) bei tvenkiniai (Cedrono tvenkinys, Jeruzalės tvenkinys, Rokantiškių tvenkinys) telkšo kitur mieste.

Šiaurės rytiniame Vilniaus pakraštyje plyti Šeškučių pelkė.

Gamta

Pagrindinis želdynų masyvas Vilniuje – visą šiaurės rytinę miesto pusę užimantis Lavoriškių-Nemenčinės miškų pakraštys (Antavilių, Valakampių ir kt. miškai), kur vyrauja šilai. Šiaurėje, aplink Žaliuosius ežerus, auga Verkių miškas, o rytuose-pietryčiuose auga moreninių kalvynų viršūnes dengiantys miškai (Antakalnio, Belmonto, Pavilnių, Liepkalnio), kur vyrauja daugiausia pušynai ir eglynai. Per pietinę Vilniaus pusę driekiasi Panerių miškas, kuriame auga vienos aukščiausių Lietuvos eglių, o už Pilaitės ir Lazdynų prasideda Girulių miškas. Centrinėje miesto dalyje yra mažesnių miškų ir parkų: Vingio parkas, Kalvarijų parkas, Bernardinų sodas, Kalnų parkas, Misionierių sodai, Sapiegų rūmų parkas ir kt.

Mieste išlikę senų, saugomų medžių (Sapiegų parko liepa, Žvėryno liepa, Vingio parko liepų alėja, Kaštonų ratas Pilių parke, Aštuonių klevų ratas Vileišių sodyboje ir kt.), retų augalų rūšių augaviečių (Baltupių augavietė, kardalapio garbenio augavietė. Vaizdingiausios miesto vietos saugomos Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose, be to, įsteigta daug draustinių.

• 

  Šeškinės ozas

• 

  Balžio ežeras

• 

  Vilnios upė

• 

  Vingio parkas

Klimatas

Vilniuje klimatas yra pereinamasis. Šiltos vasaros ir šaltos žiemos. Vidutinė metinė temperatūra yra +6,6 °C. Šalčiausia būna sausį, kai vidutinė temperatūra būna -4 °C, o šilčiausia liepa, kai vidutinė temperatūra būna 17 °C. Vidutinis kritulių kiekis – 688 milimetrai.

Vilniuje pasitaiko šiltų vasarų, kai įšyla per 30 laipsnių. Taip pat galimos sausros, kurios gali tęsti savaites.

Būna ir šaltų žiemų, kai naktimis atšąla net iki -30 °C. Tada užšąla upės.

Sniego danga Vilniuje, kaip ir visoje Rytų Lietuvoje, būna storesnė, negu kitose Lietuvos vietose.

Vilniuje oro temperatūra yra matuojama nuo 1770 metų (duomenys išlikę nuo 1777 m.), o krituliai nuo 1887 m.

Vilniaus klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Rekordinė aukščiausia °C	10,9 (2007)	14,4 (1990)	19,8 (1990)	29,0 (2012)	31,8 (1931)	33,4 (1940)	35,4 (1959)	34,9 (1992)	32,0 (1992)	24,5 (1942)	15,5 (2002)	10,5 (1960)	35,4 (1959)
Vidutinė aukščiausia °C	−1,8	−1,1	3,8	12,1	18,4	20,9	23,2	22,4	16,6	10,2	3,3	−0,7	10,6
Vidutinė temperatūra °C	−4,1	−3,9	0,1	6,9	12,8	15,6	17,9	17,0	12,0	6,7	1,2	−2,8	6,6
Vidutinė žemiausia °C	−6,7	−6,9	−3,5	2,1	7,3	10,6	12,9	12,1	7,8	3,5	−1,1	−5,3	2,7
Rekordinė žemiausia °C	−37,2 (1940)	−35,8 (1956)	−29,6 (1964)	−14,4 (1931)	−4,4 (1995)	0,1 (1982)	3,5 (1977)	1,0 (1966)	−4,8 (1986)	−14,4 (1956)	−22,8 (1890)	−30,5 (1978)	−37,2 (1940)
Krituliai mm	48	37	42	42	64	75	92	73	61	56	46	53	688
Duomenys: Vilniaus klimatas 2016 08 24

Istorija

Vilniaus panorama XIX a.

Medalis „Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. Vilniui – 690 metų“. Autorė: dailininkė Lina Kalinauskaitė

Vilniaus pavadinimas kilęs nuo Vilnios upės, kuri teka pro miestą. Upėvardis Vilnia sietinas su bendriniu lietuvių kalbos žodžiu vilnia (bendrinėje kalboje įsigalėjęs variantas vilnis). Senoji Vilniaus vardo forma Vilnia žinoma rytų Lietuvos tarmėse. Apie XV a. įsigalėjo vardo forma Vilnius, kuri padaryta pagal tą patį modelį kaip Alyta (upės vardas) ir Alytus (miesto vardas). Vardo Vilnius formos yra užrašytos XVI amžiaus lietuviškuose raštuose. Lotynų kalboje yra išlikusi senoji Vilniaus vardo forma Vilna.

Vilniaus žemėlapis 1934 m.

Nėra tiksliai nustatyta kada įsikūrė Vilniaus gyvenvietė – apie miesto įkūrimą byloja Geležinio Vilko legenda. Vėlyvojo bronzos amžiaus (XIII a. iki m. e.), ankstyvojo geležies amžiaus, bei romėniškojo laikotarpio pradžioje (III a.), kaip visoje Lietuvoje į rytus nuo Šventosios upės ir vakarų Baltarusijoje vyravo brūkšniuotosios keramikos archeologinė kultūra. Jos palikuonys, baltų genčių gentis – aukštaičiai. Pats Vilnius pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. laiške Vokietijos miestams. 1387 m.kovo 22 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila Merkinėje suteikė Vilniui Magdeburgo teises, kurios vėliau tapo pavyzdžiu daugeliui kitų LDK miestų. 1579 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras mieste įkūrė universitetą. Universitetas greitai tapo svarbiausiu regiono moksliniu ir kultūriniu centru. Vilnius taip pat tapo žydų kultūros Šiaurės Europoje centru. 1610 m. liepos 1 d. Vilnių nusiaubė didelis gaisras, labai nukentėjo Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto biblioteka ir archyvas.

„Tvano“ metu 1655 m. į Vilnių įžengė Rusijos caras ir miestą pirmą kartą užėmė ir valdė Rusijos armija. Miestas kelias dienas buvo plėšiamas, sudegintas, didelė dalis gyventojų išžudyta. Nors rusai paliko miestą po 13 metų, bet Vilniaus augimas ilgam buvo sustabdytas. Šiaurės karo metu (1702 ir 1707 m.) Vilnių buvo užėmusi švedų kariuomenė. XVIII a. miesto augimą stabdė dideli gaisrai 1737 m., 1745 m., 1747 m.

Nuo 1795 m. iki Pirmojo pasaulinio karo, kaip ir visa Lietuva, Vilnius buvo Rusijos imperijos sudėtyje, buvo gubernijos centras. Po 1831 m. sukilimo Rusijos valdžia uždarė Vilniaus universitetą kaip nacionalistinių jėgų židinį. Vilnius vystėsi kaip Rusijos gubernijos sostinė, tačiau turėjo ir regioninę reikšmę. Carmečiu Vilnius buvo generalgubernijos sostinė, Šiaurės-Vakarų krašto centras.

1915–1918 m. Vilnių buvo užėmę vokiečiai. 1920 m. miestą okupavo ir netrukus aneksavo Lenkija, Lietuvos sostinė perkelta į Kauną. 1919–1939 m. Vilniuje veikė lenkiškas Stepono Batoro universitetas. 1931 m. miestą ištiko didžiulis pavasario potvynis – Neris buvo pakilusi 825 cm virš nulinės žymos, buvo užlieti net Vilniaus arkikatedros rūsiai.

1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Raudonoji Armija užėmė Vilnių. 1939 m. Vilnius buvo perduotas Lietuvos Respublikai. 1940 m. vasarą kartu su visa Lietuva Vilnius buvo okupuotas ir aneksuotas Sovietų Sąjungos. 1941 m. vasarą vokiečių kariuomenei užėmus Lietuvą, didžioji dauguma žydų gyventojų tapo nacionalsocialistų vykdytos žydų naikinimo politikos aukomis. Daug jų buvo suvaryti į getą Vilniaus senamiestyje, išvežti į koncentracijos stovyklas ir ten nužudyti. Per karą sugriauta apie 40 proc. namų.

Senamiestis vakare

1944 m. Vilnių užėmė sovietai. Vilnius tapo Lietuvos SSR sostine. Sovietų valdžia ėmėsi atstatyti karo nuniokotą Vilnių. Prasidėjo daugiabučių namų ir naujų Vilniaus rajonų statyba. Vykdant rusinimo politiką į Vilniuje statomas gamyklas buvo perkeliami kitataučiai darbininkai, Vilniaus teritorijoje Šiaurės miestelyje nuolat dislokuojama sovietinės armijos divizija. Nuo 1963 m. regiono geležinkeliai tapo pavaldūs Pabaltijo geležinkelio Rygos valdybai (įsteigta jai pavaldi Vilniaus apygarda).

Pokariu Vilniuje ėmė sparčiai vystytis ekonomika: mašinų pramonė, metalo apdirbimas, statybų, medienos, lengvoji, maisto, chemijos pramonė. Įkurtos didelės staklių gamyklos („Komunaras“, „Žalgiris“), elektrotechnikos gamykla „Elfa“, baldų kombinatai, konditerijos fabrikas „Pergalė“, siuvimo fabrikas „Lelija“, plastmasės, skaičiavimo mašinų gamyklos, mašinų kombinatas. Pastatyta Vilniaus termofikacinė elektrinė.

1987–1991 m. Vilniuje vyko masiniai mitingai, nukreipti prieš sovietinį režimą. 1990 m. Lietuva pasiskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. 1991 m. sausio 9 d. Sovietų Sąjunga pasiuntė karius į Vilnių. Sausio 13-ąją Sovietų armija užėmė Televizijos bokštą, susirėmimuose žuvo 14 civilių. 1994 m. Vilniaus senamiestis įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą. 2009 m. Vilnius tapo Europos kultūros sostine.

Savivaldybė

Miesto savivaldybė priklauso Vilniaus apskričiai. Tai yra vienintelė miesto savivaldybė Lietuvoje, kuri apima ne vieną miestą (kaip kitų miestų savivaldybės), bet du miestus (Vilnių ir Grigiškes) bei tris kaimus (Grigiškių seniūnijoje). Savivaldybės teritorijoje telkšo 18 ežerų.

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Vilniaus savivaldybės administracija.

Ekonomika

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Vilnius – vienas didžiausių finansinių centrų Baltijos šalyse ir pagrindinis Lietuvos ekonominės plėtros variklis, pasižymintis aukščiausiu BVP tenkančiu vienam gyventojui ir sparčiausiais augimo tempais. Vilniaus potencialą didžia dalimi lemia sostinės statusas, atstovaujamosios ir vykdomosios valdžios institucijų bei užsienio investicijų koncentracija, veikiančios didžiosios bendrovės ir pagrindinės finansinės institucijos.

2020 m. pradžioje miesto savivaldybėje veikė 36 834 ūkio subjektai. Veikiančių įmonių darbuotojai 357,993

2019 m. Vilniaus Savivaldybės biudžeto pajamos sudarė 660,3 mln. EUR o išlaidos 661,3 mln. EUR

2019 m. Vilniaus mieste pastatyti 4792 gyvenamieji namai. Iš jų 1998 1-2 butų gyvenamieji namai ir 2794 trijų arba daugiau butų gyvenamieji namai. Atlikti statybos darbai, to meto kainomis vertinami, 915 mln. EUR

2018 m. Vilniaus apskrityje vienam gyventojui teko – 23 400 € bendrojo vidaus produkto (BVP). Šis rodiklis daugiau nei du kartus viršijo Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių rodiklius. Sukurto BVP dalis, palyginti su 2017 m., augo 1,1%.

Sostinės regione buvo sukurta 18,9 mlrd. EUR, arba 41,8 proc., viso šalies BVP. Sostinės regione sukurtas BVP vienam gyventojui 1,8 karto viršijo Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono lygį.[1]

2018 m. Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, laikotarpio pabaigoje buvo 20 586 € ir viso sudarė 11,4 mlrd. EUR

Vilniuje pagaminama 16 proc. visos Lietuvos pramonės produkcijos. Veikia 2 šiluminės jėgainės, kiti strateginiai šalies objektai.

Vilniaus turizmo sektorius sparčiai auga ir ženkliai papildo miesto biudžetą.

	Turistų skaičius Vilniaus apgyvendinimo įstaigose*
	2014	2015	2016	2017	2018	2019
Užsieniečiai	764 617	799 954	842 632	876 053	970 577	1 090 113
Lietuvos gyventojai	163 786	178 887	189 622	194 683	230 281	266 654
Visi turistai:	928 403	978 841	1 032 254	1 070 736	1 200 858	1 356 767

Apgyvendinimo įstaigos -Viešbučiai ir panašios laikinos buveinės; poilsiautojų ir kitas trumpalaikis apgyvendinimas; poilsinės transporto priemonės, priekabų aikštelės ir stovyklavietės

Susisiekimas

Tiltai

Baltasis tiltas

Liubarto tiltas

Žirmūnų tiltas

Vilniuje yra 13 tiltų per Nerį (trys – pėsčiųjų) ir per 20 tiltų per mažesnes upes – Vilnią, Veržuvą, Baltupį bei kitas.

Tiltai per Nerį (prieš srovę): Gariūnų tiltas Bukčių tiltas (pėsčiųjų) Lazdynų tiltas Vingio parko tiltas (pėsčiųjų) Liubarto tiltas Žvėryno tiltas Geležinio Vilko tiltas Baltasis tiltas (pėsčiųjų) Žaliasis tiltas Mindaugo tiltas Žirmūnų tiltas Šilo tiltas Valakupių tiltas

Svarbesnieji tiltai per Vilnią (prieš srovę): Pilies tiltas Dailės akademijos tiltas Bernardinų tiltas Užupio tiltas Paplaujos tiltas Zarasų tiltas Belmonto tiltas Stepono Batoro gatvės tiltas Rokantiškių geležinkelio tiltas Pergalės tiltas Linksmosios gatvės tiltas

Keliai

Iš Vilniaus išeina dvi automagistralės:  A1  Vilnius–Kaunas–Klaipėda  magistralė, kuri veda į Klaipėdą, per Kauną, ir  A2  Vilnius–Panevėžys  magistralė, kuri veda į Panevėžį, taip pat penki kiti magistraliniai keliai:  A3  Vilnius–Minskas  (į Medininkus),  A4  Vilnius–Varėna–Gardinas  (į Druskininkus),  A14  Vilnius–Utena  (į Uteną),  A15  Vilnius–Lyda  (į Šalčininkus) ir  A16  Vilnius–Prienai–Marijampolė  (į Marijampolę).

Viešasis transportas

Vilniaus autobusas Solaris Urbino 18 ir troleibusas Solaris Trollino 12 (fone)

Vilniuje viešojo transporto paslaugos teikia įmonės Vilniaus viešasis transportas ir Transrevis. Mieste kursuoja 20 troleibusų maršrutų , 6 Greitieji maršrutai ir 72 autobusų maršrutai. , didžiausias numeris yra 116. Pirmoji linija nutiesta 1955 m., pirmieji troleibusai mieste ėmė kursuoti 1956 m. Yra Vilniaus funikulierius.

2012 m. pradžioje į gatves išriedėjo Lietuvoje surinkti troleibusai „Amber Vilnis 12 AC“.

2013 m. liepos 1 d. Vilniuje įsigaliojo viešojo transporto pokyčiai. Atsirado šeši greitieji autobusų maršrutai. Taip pat atsirado privežamieji maršrutai. Įrengtos papildomos stotelės naujuose maršrutuose. Tačiau nebeliko dalies maršrutų, pasikeitė ir kai kurių autobusų bei troleibusų važiavimo trasos ir grafikai. Taip pat pasikeitė kai kurių maršrutų numeracija.

Mieste yra Vilniaus geležinkelio stotis, Vilniaus tarptautinis oro uostas, Vilniaus autobusų stotis.

Taip pat Vilniuje keleivių pervežimo paslaugos teikia ir privatus vežėjai. Didžiausi iš jų yra: Eurolines, Didneriai, Ollex, Atn bus rent

Bevielis internetas

Vilniaus mieste veikia mažiausiai 11 nemokamo bevielio Wi-Fi interneto zonų:

• Vokiečių gatvė ir „Čili kaimo“ lauko restoranas
• Rotušės aikštė
• K. Sirvydo skveras
• S. Moniuškos skveras (prie šv. Kotrynos bažnyčios)
• Mokytojų namų kiemelis
• Baltojo tilto poilsio zona
• Katedros aikštė
• Odminių skveras (priešais Katedros aikštę)
• Vinco Kudirkos aikštė
• Vilniaus gatvė
• Europos aikštė

Gyventojai

Šio puslapio (jo dalies) turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas! Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prieš tai peržiūrėti puslapio aptarimus, jo kūrimo istoriją bei tarpinius keitimus).

Demografinė raida tarp 1769 m. ir 2021 m.
1769 m.	1811 m.	1818 m.	1823 m.	1834 m.	1859 m.	1860 m.	1875 m.	1889 m.	1897 m.sur.
17 500	56 300	33 600	46 700	52 300	58 200	60 040	82 700	109 329	154 532
1909 m.	1916 m.	1919 m.	1923 m.sur.	1931 m.	1939 m.	1941 m.	1944 m.	1951 m.	1959 m.sur.
205 200	140 800	128 500	167 400	195 071	209 442	270 000	110 000	179 000	236 100
1970 m.sur.	1979 m.sur.	1983 m.	1987 m.	1988 m.	1989 m.sur.	1991 m.	2001 m.sur.	2007 m.	2011 m.sur.
372 000	475 825	525 000	566 000	578 500	582 500	597 700	542 287	542 782	542 932
2017 m.	2021 m.sur.	-	-	-	-	-	-	-	-
545 033	546 155	-	-	-	-	-	-	-	-
Demografinės raidos histograma

Kintanti Vilniaus gyventojų etninė sudėtis
Metai	Lietuviai	%	Lenkai	%	Rusai	%	Žydai	%	Gudai	%	Kiti	%	IŠ VISO
1897	3,131	2	47,795	30.1	30,967	20	61,847	40	6,514	4.2	10,792	6.9	154,532
1931	1,579	0.8	128,600	65.5	7,400	3.8	54,600	27.8	1,700	0.9	4,166	2.1	196,345
1959	79,400	34	47,200	20	69,400	29	16,400	7	14,700	6	9,000	3,8	236,100
2001	318,510	57.5	104,446	18.9	77,698	14.1	300	0.5	22,555	4.1	30,695	5.5	553,904
2012	337,000	63.2	88,380	16.5	64,275	12	N/A	N/A	18,750	3.5	25,710	4.8	535,631

Vilniaus gyventojų sudėtis pagal tikėjimą

Pagal tikybą (2011 m.)

• Romos katalikai – 65,5 %
• stačiatikiai – 8,9 %
• sentikiai – 1,0 %
• evangelikai liuteronai – 0,3 %
• evangelikai reformatai – 0,2 %
• musulmonai – 0,1 %
• judėjai – 0,1 %
• kiti – 1,0 %
• netikintys/nenurodė – 22,7 %

Žymūs žmonės

Vilnius visais laikais buvo kultūros ir mokslo lopšys. Čia gyveno, dirbo, kūrė daugybė žymių žmonių, tokių kaip, Laurynas Stuoka-Gucevičius, Adomas Mickevičius, Česlovas Milošas, Juozas Tumas-Vaižgantas, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Simonas Stanevičius, Žemaitė, Simonas Daukantas, Liudas Gira, Petras Cvirka. Vilniuje gimė ir gyveno pasaulinio garso smuikininkas, virtuozas Jascha Heifetzas, savo vaikystę Vilniuje praleido drabužių parduotuvių tinklo Marks and Spencer vienas įkūrėjų Mikelis Marksas.

Administracinis suskirstymas

Vilnius suskirstytas į 21 seniūniją, kurios sudarytos iš smulkesnių administracinių vienetų vadinamų rajonais arba mikrorajonais. Viso yra 41 tokios Vilniaus miesto dalys.

Vilniaus seniūnijų žemėlapis

	Seniūnija	Plotas (km2)	Populiacija (2020)[2]	Tankis (2001)
1	Verkių seniūnija	56,0	50688	551,0
2	Antakalnio seniūnija	77,2	40637	514,2
3	Pašilaičių seniūnija	7,9	40823	3249,9
4	Fabijoniškių seniūnija	5,9	38237	6210,8
5	Pilaitės seniūnija	13,9	27725	1150,8
6	Justiniškių seniūnija	3,0	26818	10319,3
7	Viršuliškių seniūnija	2,6	14153	6250,0
8	Šeškinės seniūnija	4,6	29885	7957,4
9	Šnipiškių seniūnija	3,1	15603	6232,6
10	Žirmūnų seniūnija	5,7	44079	8317,5
11	Karoliniškių seniūnija	3,7	25532	8425,7
12	Žvėryno seniūnija	2,6	13620	4687,7
13	Grigiškių seniūnija	7,0	11466	1659,6
14	Lazdynų seniūnija	9,9	32325	3248,9
15	Vilkpėdės seniūnija	10,8	19720	2291,6
16	Naujamiesčio seniūnija	4,9	32280	5692,2
17	Senamiesčio seniūnija	4,4	22000	4777,7
18	Naujosios Vilnios seniūnija	38,6	38571	849,1
19	Panerių seniūnija	84,8	10367	105,1
20	Naujininkų seniūnija	37,6	31568	889,8
21	Rasų seniūnija	16,3	11592	800,9
	Nedeklaravę gyvenamos vietos		8936

Miesto objektai

Viršuje kairėje: Šv. Onos bažnyčia
Viršuje dešinėje: Gedimino bokštas
Antrojoje eilėje: Aušros vartai
Viduryje kairėje: Vilniaus senamiestis
Viduryje dešinėje: Šnipiškės
Apačioje: LR Prezidentūra.

Aukštutinė pilis

Gedimino kalno ovalioje aikštelėje stūkso Vilniaus aukštutinės pilies liekanos su Gedimino bokštu. Kalno aukštis nuo papėdės siekia 47–48 m. Pasižymi stačiais šlaitais (35°-40°).

Katedros aikštė

Katedros aikštė

Vilnelės ir Neries santakoje susiformavusi erdvė, kurioje kaip miniatiūroje atsispindi ne tik Vilniaus, bet ir visa Lietuvos istorija. Visos šios istorijos liudininkai yra pagrindinė Lietuvos šventykla – Vilniaus arkikatedra, taip pat su miesto įkūrėju Gediminu siejamos Vilniaus Aukštutinė bei Žemutinė pilys. Aukštutinę pilį mena Vilniaus simboliu tapęs Gedimino bokštas (nuo kurio atsiveria vieni gražiausių vaizdų į Vilnių ir jo senamiestį), o Žemutinę – šiandien atkurti XVIII a. pab. nugriauti Valdovų rūmai. Anapus Vilnelės kalvose matomi Trys kryžiai, sukurti 1916 m. pagal Antano Vivulskio projektą, kurie ženklina seniausių laikų Gedimino Vilnių.

Rotušės aikštė

Svarbiausia „miestietiškojo” Vilniaus erdvė – nuo vidurmažių miesto savivaldą simbolizavusios Rotušės aikštė. Jos centre – klasicistinė Rotušė, sukurta žymiausio šio stiliaus architekto Lietuvoje, Katedros autoriaus Lauryno Gucevičiaus, savo stiliumi sujungianti dviejų pagrindinių senojo Vilniaus aikščių – Katedros ir Rotušės – urbanistinius akcentus. Rotušės aikštės tolimiausiame kampe – Šv. Kazimiero bažnyčia, kuri yra vienas ankstyviausių baroko paminklų Vilniuje. Bažnyčios kertinis akmuo padėtas 1604 m. Lietuvos globėjo karalaičio šv. Kazimiero kanonizacijai skirtų iškilmių, kurios tapo simboline Baroko epochos pradžia Lietuvoje.

Aušros Vartai

Nuo Rotušės aikštės Aušros vartų gatvė veda link vienintelių likusių gynybinės sienos Aušros vartų. Prie jų yra svarbiausias šios vietos akcentas – Aušros Vartų koplyčia su garsiuoju Švč. Mergelės Marijos paveikslu, kurį išgarsino didieji Vilniaus romantikai Adomas Mickevičius ir Julijus Slovackis. Aušros Vartų koplyčia – vienas svarbiausių Švč. Mergelės Marijos kulto centrų visoje Vidurio Europoje, Lenkijoje reikšme ir garsu lygintinas tik su Čenstakavos sanktuariumu. Aušros Vartų erdvė primena, kad Vilnius yra „Šiaurės Jeruzalė” ne tik dėl vaidmens žydų kultūroje. Čia greta glaudžiasi trys krikščioniškos konfesijos. Šalia Aušros Vartų – dar ir katalikų Šv. Teresės bažnyčia ir karmelitų vienuolynas, o greta – stačiatikių Šv. Dvasios cerkvė, kurioje yra XIV a. Vilniaus stačiatikių kankinių palaikai. Kitoje gatvės pusėje už J. K. Glaubico projektuotų vartų yra ir graikų apeigų katalikų Bazilijonų vienuolynas bei Švč. Trejybės cerkvė.

Trijų Kryžių paminklas

Trijų Kryžių kalnas

Trys Kryžiai – paminklas Kalnų parke, ant Plikojo kalno. Priklauso Vilniaus pilių rezervatui. Pastatytas pagal Antano Vivulskio projektą, paminklą sudaro sujungti trys balti gelžbetoniniai kryžiai.

Televizijos bokštas

Vilniaus televizijos bokštas – aukščiausias Lietuvos statinys, kurio aukštis siekia 326,4 metro. Statinys yra Karoliniškių rajone, prie Neries upės šlaito. 165 m aukštyje yra įrengta kavinė „Paukščių takas“.

Rasų kapinės

Vienos seniausių ir svarbiausių kapinių Lietuvoje, įkurtos 1796 metais. Čia ramybėje ilsisi tokios istorinės asmenybės, kaip, Jonas Basanavičius, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vincas Mykolaitis-Putinas, Mykolas Romeris, Balys Sruoga ir kiti.

Europos aikštė

Dešiniajame Neries krante, Konstitucijos prospekte, įsikūrusi Europos aikštė yra vienas didžiausių verslo traukos centrų Vilniuje ir Lietuvoje. Čia įsikūręs 2004 m. atidarytas Europos bokštas – aukščiausias pastatas Baltijos šalyse, Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus verslo uosto pastatai.

Pamėnkalnis

Pamėnkalnis yra Vilniaus centre (jo viršūnėje gerai matomi stovi Profsąjungų rūmai, o giliau – Santuokų rūmai) tarp Pamėnkalnio, V. Kudirkos, K. Kalinausko ir Tauro gatvių.

Dažnai dar vadinamas Tauro kalnu arba Taurakalniu. Nors legenda pastarąjį pavadinimą sieja su ant jo baubusiu, neva, didžiuliu tauru, Lietuvos girių karaliumi (tuo pakeliant kalno rangą pagal svarbumą į „karališką“ lygį), tikra šio žodžio kilmė yra nuo dignitoriaus Juozapo Bouffalo, kuriam priklausė kalno žemė ar tik jos dalis. Tad vietos gyventojai kalną pradėjo vadinti savininko vardu – Góra Bouffałowa. Dar vienas šio kalno pavadinimas, anot archeologo Vykinto Vaitkevičiaus, yra Velniakalnis.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Visų Vilniaus mokyklų kategorija – Vilniaus mokyklos.

• • • Vilniaus universitetas, įkurtas 1579 metais yra vienas seniausių universitetų Vidurio ir Rytų Europoje
• Lietuvos muzikos ir teatro akademija
• Vilniaus dailės akademija
• Vilniaus Gedimino technikos universitetas
• Vilniaus kolegija
• Mykolo Romerio universitetas

Nevalstybinės aukštosios mokyklos:

• ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas
• Europos Humanitarinis Universitetas
• Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija
• Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla
• Kazimiero Simonavičiaus universitetas

Kitos aukštosios mokyklos:

• Balstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos-informatikos fakultetas

Bendrojo lavinimo mokyklos

• J. Tallat-Kelpšos konservatorija
• 2 jaunimo mokyklos
• Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla
• Vilniaus licėjus
• 18 gimnazijų
• 62 vidurinės mokyklos
• 32 pagrindinės mokyklos
• 21 pradinė mokykla
• 14 mokyklų-darželių

Profesinio mokymo įstaigos

• Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras
• Ugniagesių gelbėtojų mokykla
• Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras
• Vilniaus statybininkų rengimo centras
• Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras
• Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla
• Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla
• Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla
• Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras
• Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras
• Vilniaus technologijų mokymo ir reabilitacijos centras
• Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykla
• Pasieniečių mokykla (Medininkuose)
• Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykla (Baltojoje Vokėje)
• Mokykla „Art of Beauty“
• Kompiuterinių programų mokymo centras
• Respublikinis energetikų mokymo centras

Bibliotekos

• Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
• Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka
• Vilniaus universiteto biblioteka

Kultūra

Senamiestis

Vilniaus senamiestis yra urbanistikos paminklas, 1994 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir neretai laikomas didžiausiu Europos senamiesčiu. Čia išlikę nemažai autentiškų XIV–XIX a. pastatų. Miestas yra vienas iš Europos plytų gotikos kelio stočių. Vilnius dėl savo unikalaus kraštovaizdžio ir architektūros laikomas viena gražiausių senojo žemyno sostinių.

Religija

Vilniuje yra net 23 vienuolynai – daugiau nei bet kur kitur Lietuvoje.

Katalikai

Šv. Onos bažnyčia

Mieste išliko apie 40 įvairių stilių bažnyčių (daugiau apie miesto bažnyčias žr. čia, koplyčias – čia):

• Dievo Apvaizdos, Švč. Jėzaus Širdies parapijos bažnyčia;
• Visų Šventųjų bažnyčia;
• Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia;
• Šv. Teresės bažnyčia;
• Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia;
• Šventosios Dvasios bažnyčia
• Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia;
• Šv. Mikalojaus bažnyčia – seniausia Lietuvos bažnyčia (1320), pastatyta vokiečių;
• Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia;
• Gotikinio stiliaus Šv. Onos bažnyčia, pastatyta XV a.;
• Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia;
• Klasicizmo stiliaus Vilniaus arkikatedra bazilika su gotikos bei renesanso stilių įtaka ir baroko elementais. Pirmą kartą pastatyta XIII a., vėliau keletą kartų atstatyta;
• Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia.

Sentikiai

Vilniuje sentikiai įsikūrė apie 1825–1830 metus. Šiuo metu tai yra viena didžiausių sentikių bendruomenių Baltijos šalyse. Jiems priklauso Vilniaus Švč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvė (pastatyta 1904–1905 m.), nuo XIX a. pradžios veikiančios kapinės.

Kitos religijos

Mieste yra Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedra, Vilniaus Šv. Dvasios vienuolyno katedra su vienuolynu ir kitos stačiatikių cerkvės (daugiau apie miesto cerkves žr. čia), Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia, Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčia, dvi žydų religinės bendruomenės, morse stiliumi statyta Žydų sinagoga, musulmonų sunitų bendruomenė ir kt.

• 

  Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedra

• 

  Vilniaus sinagoga

Sportas

Mieste yra Žalgirio stadionas, LFF stadionas, Vingio parko stadionas, Kalnų parko stadionas, taip sporto ir pramogų Siemens arena, Pramogų arena, universali sporto arena Sportima. Didžiausias miesto plaukimo baseinas yra sportinis 50 metrų ilgio Lazdynų baseinas.

2011 m. rugsėjo 7–12 d. Siemens arenoje vyko XXXVII Europos vyrų krepšinio čempionato antrojo etapo kovos.

Vilniui atstovauja „Ryto“, „Sakalų“ ir „Perlo“ krepšinio klubai, taip pat Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubas.

Literatūra

• Vilnius. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 79 psl.
• Вильна. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 1 (1) : Аа — Вяхирь. С.-Петербургъ, 1905., 422 psl. (rus.)
• Vilna or Wilno. (angl.) Encyclopædia Britannica, Eleventh Edition, Т. XXVIII (28) : Vetch - Zymotic diseases. Inc.-New York:, 1910–1911., 88 psl.
• Vilna, Russia (Capital). (angl.) Classic Encyclopedia. Based on the 11th Edition of the Encyclopaedia Britannica (pub. 1911). Interaktyvi.
• Vilna, or Wilno. (angl.) Online Encyclopedia. Based on the 11th Edition Encyclopedia Britannica, first published in 1911. Interaktyvi.

Nuorodos

Apie Vilnių

• vilnius.lt / Oficiali miesto svetainė
• vilnius-airport.lt / Vilniaus oro uostas
• skyscraperpage.com / Vilniaus aukščiausių pastatų diagrama
• time.is / Vilniaus laikas
• archive.org / stat.gov.lt / Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų skaičius Archyvuota kopija 2011-07-20 iš Wayback Machine projekto.
• vilniauszinia.lt / Vilniaus renginiai, parodos, pramogos

Žemėlapiai

• google.com / Vilniaus miesto ribos
• archive.org / panoramas.lt / Vilniaus žemėlapis su panoramomis Archyvuota kopija 2011-07-20 iš Wayback Machine projekto.
• zemelapis.info / Vilniaus miesto žemėlapis
• balticmaps.eu / Vilniaus centro ir senamiesčio žemėlapis
• maps.lt / Vilniaus senamiesčio palydovinė nuotrauka
• google.co.uk / Vilniaus žemėlapis su nuotraukomis
• archive.org / vilniauszemelapis.lt / Vilniaus žemėlapis Archyvuota kopija 2018-05-07 iš Wayback Machine projekto.

Nuotraukos

• gigapan.org / Vilniaus panorama
• plakatai.my1.ru / Senojo Vilniaus vaizdai
• archive.org / freewebs.com / Vilnius 1980 m. (nuotraukų albumas) Archyvuota kopija 2006-01-16 iš Wayback Machine projekto.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.