Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
Italijos–Lietuvos santykiai — dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Italijos ir Lietuvos. Italija Lietuvos Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 26 d. Diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. rugpjūčio 30 d. Tarpukariu Lietuvos nepriklausomybę de jure pripažino Ambasadorių konferencijos metu, 1922 m. gruodžio 20 d. Lietuva savo šalies ambasadą yra atidariusi Italijoje (dabartinis atstovas – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Ričardas Šlepavičius), tuo tarpu Italija turi ambasadą Vilniuje (atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Diego Ungaro). Lietuvos garbės konsulatai įkurti Milane (Lombardijai), Paduvoje (Venetui), Taranto (Apulijai ir Bazilikatai), Turine (Pjemontui ir Aostos Slėniui), Genujoje (Ligūrijai), Palerme (Sicilijai), Florencijoje (Toskanai), Neapolyje (Kampanijai), Terane (Abrucams). Veikia Italijos lietuvių bendruomenė (įsteigta 1952 m.). Lietuvoje 2021 m. pradžioje gyveno 517 Italijos piliečių. Abi šalys yra ES, eurozonos, EBPO, kitų tarptautinių organizacijų narės. Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Italijos Respublika grupė (dabartinė pirmininkė – Rūta Miliūtė). Dar pirmajame tūkstantmetyje buvo prekiaujama tarp baltų genčių ir Romos imperijos, kurios centras buvo dabartinėje Italijoje. Lietuvoje XIX a. antrojoje pusėje kilus tautiniam atgimimui tarp romantikų paplito romėniškosios lietuvių kilmės teorija, kurios ištakos - XVI a. ir Mykolo Lietuvio parašytas lotyniškas traktatas „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“ (De Moribus Tartarorum, Lituanorum et Moschorum). Pirmaisiais santykiais tarp Italijos ir Lietuvos galima laikyti 1251 m., kuomet su italų kilmės popiežiumi Inocentu IV susitiko oficiali Mindaugo delegacija aptarti Mindaugo karūnavimą LDK karaliumi. 1317 m. kitas italų kilmės popiežius Jonas XXII rašė laišką didžiajam kunigaikščiui Gediminui, kuriam siūlė krikštytis. 1518 Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas I vedė Milano kunigaikštytę Boną Sforcą. Jų sūnus Žygimantas Augustas taipogi 1548 m. paveldėjo titulą. LDK armijoje tarnavęs italas Alessandro Guagnini savo lotyniškame traktate Sarmatiae Europeae descriptio daug rašė apie Lietuvą ir minėjo lietuvių tariamą kilmę iš romėnų. Vėliau lietuvių istorikas Albertas Kojalavičius-Vijūkas šiuo šaltiniu rėmėsi rašydamas apie lietuvių kilmę savo dviejuose veikaluose Lituanae pars prior (parašytas 1650 m.) ir Lituanae pars seconda. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai ir bajorai keliauti į Italiją pradėjo XVI a. Panašiu metu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ėmė darbuotis italų architektai (Džiovanis Činis, Džiovanis Marija Bernardonis). Be architektų italus į LDK pritraukė jėzuitų įkurta Vilniaus didžioji kolegija, kuriai 1578 m. popiežius Grigorijus XIII suteikė universiteto teises. Vienas žymiausių Vilniaus universiteto profesorių italų - Stephanus Laurentius Bisius, doktorantūros darbą parašęs Paduvoje ir dirbęs Turine ir Venecijoje. Jis Vilniuje dėstė anatomiją ir osteologiją, dirbo kaip gydytojas ir buvo universiteto medicinos fakulteto vedėjas. LDK taip pat dirbo italų tapytojai Zanobio da Gianotti, Giovanni Cini, Giovanni Jacopo ir Džambatista Fredianis, kurių darbų yra Vilniaus katedroje, šv. Onos bažnyčioje, Šv. Mykolo bažnyčioje ir kitur. Vėliau Pietro Perti ir Giovanni Maria Galli kartu su vietiniais menininkais suprojektavo Šv. Pauliaus ir Petro bažnyčią. XVII a. Pažaislio vienuolyno ansamblis buvo suprojektuotas Venecijos menininko Liudvikas Fredas. Taip pat LDK dirbo Pietro ir Karlo Putiniai, Giovanni Merli, Michele Arcangelo Palloni ir kiti. XVIII a. pab.-XIX a. pr. kūrė architektai Pietro de Rossi, Paolas Fontana. Skaičiuojama, kad XVI a. vid.-XVIII a. pab. Laikotarpiu LDK savo pėdsakus paliko apie 40 Italijos ir pietinės Šveicarijos architektų, skulptorių ir dailininkų. |
sausio 14 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
Baltijinė gegūnė (Dactylorhiza baltica) – gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos daugiametis augalas. Stiebas tuščiaviduris, 20-60 cm aukščio. Šakniagumbiai suploti, turi 3-6 pirštus. Lapai dėmėti, su plokščia viršūne, o plačiausia vieta yra ties viduriu, nuo kurios palaipsniui siaurėja tiek į apačią, tiek į viršūnę. Žiedynas 4-9 cm ilgio, tankus, su daug žiedų (40-60, kartais iki 100). Žiedai purpuriniai arba violetiškai purpuriniai. Žydi birželio-liepos mėn. Baltijinė gegūnė panaši į plačialapę gegūnę, nuo kurios skiriasi:
Auga pelkėtose pievose, kur dirvožemyje gausu maisto medžiagų. Paplitusi nuo Baltijos jūros iki Sibiro ir Mongolijos Lietuvoje paplitusi visuose rajonuose, tačiau negausiai, o pietrytiniuose rajonuose gana reta. Rūšis buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (2019 m. iš jos išbraukta) ir į Vašingtono (CITES) konvencijos II priedą. Šios savaitės iniciatyva yra Lietuvos augalai. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
