Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
Hedi Lamar (angl. Hedy Lamarr; gimimo vardas Hedviga Eva Marija Kizler (vok. Hedwig Eva Maria Kiesler); 1914 m. lapkričio 9 d. – 2000 m. sausio 19 d.) – Austrijoje gimusi amerikiečių kino aktorė ir išradėja. Holivudo aukso amžiaus kino žvaigždė Hedi Lamar buvo vadinama viena geriausių visų laikų kino aktorių. Po trumpos ankstyvosios kino karjeros Čekoslovakijoje, įskaitant prieštaringai vertinamą filmą „Ekstazė“ (1933 m.), ji pabėgo nuo savo pirmojo vyro, turtingo Austrijos šaudmenų gamintojo, ir slapta persikėlė į Paryžių. Keliaudama į Londoną ji susipažino su „Metro-Goldwyn-Mayer“ (MGM) studijos vadovu Luisu B. Majeriu, kuris jai pasiūlė kontraktą Holivude. Ji tapo kino žvaigžde suvaidinusi filme „Alžyras“ (1938 m.). Jos filmai MGM: „Tropikų dama“ (1939 m.), „Bumo miestas“ (1940 m.), „H. M. Pulamas, Esk.“ (1941 m.) ir „Baltasis krovinys“ (1942 m.). Didžiausią sėkmę jai atnešė Delilos vaidmuo Sesilio B. Demilio Biblijos įkvėptame filme „Samsonas ir Delila“ (1949 m.). Prieš pasirodant paskutiniam jos filmui „Moteris“ (1958 m.), ji taip pat vaidino televizijoje. 1960 m. jai buvo suteikta žvaigždė Holivudo šlovės alėjoje. Antrojo pasaulinio karo pradžioje ji kartu su avangardo kompozitoriumi Džordžu Anteilu sukūrė sąjungininkų torpedų radijo valdymo sistemą, kuri naudojo išplitusio spektro ir dažnių peršokimo technologiją, kad nugalėtų Ašies galių trukdymo grėsmę. H. Lamar gimė 1914 m. Vienoje kaip Hedviga Eva Marija Kizler, vienintelis Gertrūdos Kizler ir Emilio Kizlerio vaikas. Jos tėvas Emilis gimė galisų-žydų šeimoje Lemberge, austriškoje Austrijos-Vengrijos imperijos dalyje (dabar Lvivas, Ukraina). 1920-aisiais jis buvo Wiener Bankverein banko direktoriaus pavaduotojas, o gyvenimo pabaigoje – jungtinio Creditanstalt-Bankverein banko direktorius. Jos motina Gertrūda, pianistė iš Budapešto, buvo kilusi iš aukštuomenės vengrų ir žydų šeimos. Ji atsivertė į katalikybę ir buvo apibūdinama kaip „praktikuojanti krikščionė“, auklėjusi savo dukrą kaip krikščionę, nors Hedi tuo metu nebuvo oficialiai pakrikštyta. Vaikystėje H. Lamar domėjosi aktoryste, ją žavėjo teatras ir kinas. Būdama 12 metų ji laimėjo grožio konkursą Vienoje. Ji taip pat pradėjo sieti išradimus su tėvu, kuris vesdavosi ją pasivaikščioti ir aiškindavo, kaip veikia technologijos. |
kovo 14 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
Ponto stepė arba Ponto-Kaspijos stepė – didelės bemiškės teritorijos Europos rytiniame pakraštyje, tarp šiaurinio Juodosios jūros kranto vakaruose ir Kaspijos jūros bei Uralo kalnų rytuose. Driekiasi per Ukrainos, Rusijos ir Kazachstano teritorijas. Ponto stepė yra dar didesnio Eurazijos stepės regiono dalis ir rytuose pereina į Kazachijos stepę. Užima ~994 000 km² teritoriją. Pietinė stepės riba – Kaukazo kalnai, šiaurinė – miškų juosta. Būdingi bemiškiai žolinių stepių plotai, dabar daugiausia išdirbti. Kaspijos pakrantėse pasitaiko pusdykumių. Klimatas ryškiai žemyninis, vasaros karštos, žiemos speiguotos, kritulių iškrenta nedaug, dažnos sausros. Geologiškai Ponto stepė susiformavo iš Turgajaus jūros dugno. Ponto stepė atitinka senovinius Sarmatijos ir Skitijos regionus. Manoma, kad čia anksčiausiai domestikuoti arkliai. Priešistoriniais laikais čia gyveno Srednyj Stogo, duobinių kapų, katakombų, Srubnos, Novočerkasko kultūros. Vėliau čia įsivyravo stiprios, gerai ginkluotos, raitųjų klajoklių ordos – indoiranėnai (XX–XIV a. pr. m. e.), kimerai (VIII–VII a. pr. m. e.), skitai, sarmatai, gotai, bolgarai, hunai, alanai, avarai, gioktiurkai, onogurai, sabirai, chazarai, pečenegai, kipčiakai, kumanai, totoriai, kazokai, nogajai. Šios savaitės iniciatyva yra istoriniai regionai. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
