Pagrindinis puslapis
Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
Savaitės straipsnis
Raigetas (angl. Reigate) – miestas Sario grafystėje, Anglijoje, maždaug už 31 km į pietus nuo Londono centro. 1086 m. „Paskutiniojo teismo knygoje“ gyvenvietė paminėta kaip Cherchefelle, o šiuolaikiniu pavadinimu pirmą kartą paminėta 1190-aisiais. Ankstyviausi archeologiniai žmonių veiklos įrodymai yra iš paleolito ir neolito laikų, o romėnų laikotarpiu į šiaurės rytus nuo šiuolaikinio miesto centro buvo gaminamos plytelės. XI a. pabaigoje arba XII a. pradžioje Raigete buvo pastatyta pilis. Iš pradžių ji buvo medinė, bet maždaug po šimtmečio kurtinos buvo perstatytos iš akmens. XIII a. pirmoje pusėje į pietus nuo dabartinio miesto centro buvo įkurtas augustinų vienuolynas. Reformacijos metu vienuolynas buvo uždarytas ir atstatytas kaip privati anglų diplomato Viljamo Hovardo rezidencija. Maždaug tuo pačiu metu pilis buvo apleista ir visiškai sunyko. Viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais Raigetas buvo daugiausia žemės ūkio gyvenvietė. Savaitinis turgus pradėtas rengti ne vėliau kaip 1279 m. ir tęsėsi iki pat 1895 m. Pagrindinės kultūros buvo avižiniai dribsniai, apyniai ir linai, tačiau nėra duomenų, kad šioje vietovėje būtų auginami rugiai. XVIII a. ekonomika iš pradžių smuko, nes atsiradus naujiems keliams buvo galima įsigyti pigesnių prekių, pagamintų už miesto ribų, o tai pakenkė vietiniams gamintojams. XIX a. viduryje pradėjus tiesti geležinkelį, Raigetas ėmė plėstis, o 1921 m. pardavus didžiąją dalį vienuolyno valdų, atsirado daugiau žemės namų statybai. Nuo 1974 m. Raigetas yra vienas iš keturių Raigeto ir Banstedo rajono miestų ir priklauso Londono metropolinei sričiai. Rajono taryba įsikūrusi naujojoje miesto rotušėje. Sario grafystės tarybos būstinė taip pat yra Raigete. Didžioji dalis Šiaurės žemakalnių į šiaurę nuo Raigeto priklauso Nacionaliniam fondui, įskaitant 220 m aukščio Kolio kalvą ir 235 m aukščio Raigeto kalvą. |
gruodžio 12 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
Savaitės iniciatyva
Libanas (arab. لُبْنَان, Lubnān; pranc. Liban), oficialiai Libano Respublika (arab. ٱلْجُمْهُورِيَّةُ ٱللُّبْنَانِيَّةُ, Al-jumhūrīyah al-Lubnānīyah; pranc. République libanaise) – valstybė Artimuosiuose Rytuose, rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje. Ribojasi su Sirija ir Izraeliu. Dabartinio Libano teritorijoje finikiečiai buvo įkūrę miestų daugiau kaip prieš 3000 metų. Dar neseniai Libanas buvo klestinti valstybė, kultūrinis ir prekybinis Artimujų Rytų centras. Sostinė Beirutas pritraukdavo daugybę turistų. Tačiau dėl įtampos tarp religinių grupių 1975 m. prasidėjo ilgalaikis pilietinis karas, nuniokojęs beveik visą šalį. XX a. paskutiniame dešimtmetyje buvo pasiektas taikos susitarimas, ir vyriausybė, padedama užsienio, ėmėsi atkurti ūkį ir atstatyti sugriautus miestus. Dirvožemiai daugiausia kalciažemiai, upių slėniuose – verstžemiai. Libano natūrali gamta labai pakitusi dėl intensyvaus miškų kirtimo ir dirvožemio erozijos. Miškai užima 13 % Libano teritorijos. Libano kalnų vakarų šlaituose auga krūmynai, vietomis pušynai ir kiparisai, didesnių kedrų miškų išlikę tik aukštikalnėse. Bekaa slėnyje – kserofitinė augalija (dygūs krūmai, stepės). Yra Libano kedrų rezervatas šalies šiaurėje. Iš žinduolių aptinkami šakalai, hienos, gazelės, ežiai, kirstukai, šikšnosparniai, iš graužikų – pelės, voverės, iš paukščių – strazdai, lakštingalos, kurapkos, karveliai, grifai. Gausu roplių (driežai, gyvatės, vėžliai) ir varliagyvių (salamandros). Šios savaitės iniciatyva yra šalys. |
Naujienos
|
Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
|