Maskva
Kitos reikšmės – Maskva (reikšmės).
| Maskva Москва | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Įkūrimo data | 1147 |
| Meras | Sergejus Sobianinas |
| Gyventojų | 12 640 818 |
| Plotas | 2 250 km² |
| Tankumas | 5 618 žm./km² |
| Altitudė | 118−255 m m |
| Pašto kodas | 101000−135999 |
| Tel. kodas | +7 495, 496, 498, 499 |
| Tinklalapis | [1] |
 Vikiteka |
Maskva |
| Kirčiavimas | Maskvà |
Maskva (rus. Москва) – Rusijos Federacijos sostinė, Maskvos srities ir stambus kultūros centras. Antras pagal dydį (po Stambulo) Europos miestas.[2] Metropolinėje teritorijoje gyvena 16,7 mln. gyventojų (2016 m.). Maskva yra politinis, ekonominis ir kultūrinis šalies centras, joje veikia Maskvos universitetas, aukštosios ir profesinės mokyklos, daugybė cerkvių, teatrų, muziejų, galerijų. Vienas iš miesto simbolių yra ir 540,1 metro aukščio Ostankino televizijos bokštas. Maskvoje yra Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchato rezidencija, įsikūrusi Danilovo vienuolyne. Maskvos tvirtovė – Maskvos kremlius, praradęs savo tiesioginę paskirtį, yra Rusijos vyriausybės centras. Maskvos kremlius (senoji carų rezidencija, dabar – prezidento būstinė) ir Raudonoji aikštė nuo 1990 m. yra UNESCO pasaulio kultūros vertybių sąraše. Maskva taip pat garsi ir Vasilijaus Palaimintojo soboru su jos rytietiškais svogūno formos stogais (pastatytas pergalei prieš Kazanės chaną atminti; 8 kupolai simbolizuoja mūšio trukmę), gerai prižiūrimu metropolitenu, kuriuo kasdien naudojasi milijonai keleivių. Miestas buvo Rusijos carystės ir Sovietų Sąjungos sostinė.
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Maskvos miesto vardas kilęs nuo pro ją pratekančios bendravardės upės (reka Moskva). Pastarosios pavadinimo kilmė yra neaiški, jai sukurta daug vardo kilmės hipotezių, tačiau daugelis moksliškai nepagrįstų. Viena iš įtikinamiausių hipotezių tokia, kad žodis Maskva kilęs iš baltų ir slavų kalbų šaknies *mazg- < ide. *mezg- 'panardinti, įmerkti' ir yra susijęs su liet. mazgoti, latv. mazgāt.[3] Išsamiai Maskvos kilmės teorijos yra apžvelgtos 1966 m. kalbininko Vladimiro Nikonovo knygoje „Trumpas toponimikos žodynas“ (rus. "Краткий топонимический словарь").
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Oficialia miesto įkūrimo data laikoma 1147 m. balandžio 4 d., nes šia diena datuotas pirmasis žinomas rašytinis Maskvos paminėjimas, drauge rašytiniuose šaltiniuose paminėti netoli Maskvos gyvenę baltai galindai.[4] Volynės metraštyje ties šia data aprašytas Suzdalės kunigaikščio Jurijaus Vladimirovičiaus Dolgorukio susitikimas su jo sąjungininku, Severėnų Naugardo kunigaikščiu Sviatoslavu Olegovičiumi, kurio metu Jurijus, kviesdamas Sviatoslavą atvykti pas jį į svečius pasitarti (?), į jį kreipęsis žodžiais „Atvyk pas mane, brolau, į Maskvą“ (Pridi ko mnie, bratie, v Moskov[u][5]; XV a. pab. Maskvos metraščių sąvade – Budi, bratie, ko mnie na Moskov'). Tuo metu Maskva buvo mažai kam žinomas provincijos miestukas, gyvenamas daugiausia pietinių rusėnų (viatičių palikuonių), Naugardo-Pskovo krašto slavų, taip pat besiformuojančio rusų (didžiarusių) etnoso ir turbūt kai kurių finų bei baltų genčių atstovų – galindų (slavakalbiai viatičiai ir kt. pietiniai rusėnai Maskvos ir jos apylinkių teritorijoje apsigyveno apie I ir II tūkstm. sandūrą; archeologiniai kasinėjimai parodė, kad nedidelės amatininkų ir pirklių gyvenvietės dab. Maskvos centro vietoje būta jau XI a. pab. ar net viduryje). 1156 m. Jurijus Dolgorukis (tuomet jau Rusios didysis kunigaikštis) Maskvos miestą apjuosė medine siena ir gynybiniu groviu. 1177 m. visi Maskvos gyventojai buvo išžudyti, o pats miestas iki pamatų sudegintas tuomet su Vladimiro kunigaikštyste kariavusio Riazanės kunigaikščio Glebo Rostislavičiaus atvestos kariuomenės. XIII a. II pusėje (apie 1260 m.) Maskva tapo nedidelės, tačiau nuo Vladimiro didžiųjų kunigaikščių faktiškai nepriklausomos kunigaikštystės sostine. 1238 m. sausį Maskvą kone visiškai sunaikino chano Batu vadovaujama totorių armija.
XIV a. I pusėje labai sustiprėjus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Aukso ordos didieji chanai ėmė remti Maskvos kunigaikštystę, vad. jarlyką jos valdovams suteikdami dažniau, nei kitiems Šiaurės Rytų Rusios kunigaikščiams, – taip Maskvos kunigaikštystė virto Maskvos didžiąja kunigaikštyste, kuri XV–XVI a. savo ruožtu transformavosi į tuo metu vienintelę rytų slavų valstybę – Maskvos carų valdomą Rusiją. XIV a. į Maskvą persikėlus Rusios stačiatikių bažnyčios metropolitui, Maskva ilgainiui tapo ir svarbiausiu religiniu senosios Rusios centru. Stambiu amatų ir prekybos centru (t. y. miestu tikrąja šio žodžio prasme) Maskva ėmė virsti XIV–XV a.; ypač sparčiai miestas augo po 1480 m., kuomet Maskvos didžioji kunigaikštystė galutinai atsikratė pavaldumo Aukso ordai. 1571 m. miestą užėmė ir sudegino Krymo chanato kariuomenė.
Nuo 1610 m. rugsėjo iki 1612 m. spalio, Lietuvos ir Lenkijos valdovui Zigmantui Vazai siekiant tapti dar ir Maskvos didžiuoju kunigaikščiu ar bent pasodinti į Rusijos carų sostą savo statytinį, Maskvoje buvo dislokuota Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės įgula. Lietuvių ir lenkų politikų pastangoms įsigalėti Rusijoje nesulaukus pakankamo vietos diduomenės palaikymo ir iki kraštutinės ribos išaugus Maskvos regiono gyventojų pasipiktinimui centrinę Rusijos dalį okupavusios Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės plėšikavimu, 1612 m. Maskvoje ir aplinkinėse srityse kilo visuotinis sukilimas, kurio metu Kremliuje įsitvirtinusi lietuvių ir lenkų karių įgula kapituliavo (visi jos nariai sukilėlių buvo išžudyti). 1613 m. Rusijos valstybės susirinkimas nauju caru išrinko Michailą Romanovą – naujos Romanovų dinastijos pradininką. Apie XVIII a. pr. Maskvos gatves imta grįsti akmenimis. 1687 m. buvo atidaryta pirmoji Rusijos aukštoji mokykla – Slavų‑graikų‑lotynų akademija.
Rusijos sostine Maskva nustojo būti 1712 m., – po to, kai 1703 m. caro Petro I įsakymu Nevos žiotyse kaip nauja šalies sostinė buvo pastatytas Sankt Peterburgo miestas. Nuo šiol Rusijos imperatoriai Maskvoje būdavo tik vainikuojami.
Nuo 1708 m. Maskva buvo Maskvos gubernijos ir Maskvos generalgubernatorystės centras. 1754 m. Michailo Lomonosovo iniciatyva Maskvoje įkurtas pirmasis Rusijoje universitetas. 1812 m. rugsėjo-spalio mėn. Maskva buvo į Rusiją įsiveržusi Napoleono kariuomene okupuota. Tų metų rugsėjo 14 d., panikos apimtiems Maskvos gyventojams besitraukiant iš Rusijos kariuomenės neginamo miesto, jame kilo didžiulis gaisras, labai nukentėjo universitetas, biblioteka, Arbato teatras, auklėjimo namai. Besitraukiantis Napoleonas įsakė susprogdinti Kremlių, bet buvo apgriauti tik kai kurie bokštai, sienos ir arsenalas. Smūgis sunaikino Ivano Didžiojo varpinės priestatų. Po 1812 m. karo beveik visiškai sudegusi ir Napoleono armijos karių apiplėšta Maskva greitai atsigavo; atstatytasis miestas nuo ankstesniojo, kuris buvo iš esmės medinis, skyrėsi ne tik žymiai didesniu mūro pastatų skaičiumi, bet ir „pusiau vakarietišku“ savo naujosios architektūros stiliumi.
1800 m. miestas turėjo apie 250 000, 1813 m. – apie 215 000, 1840 m. – 349 100 gyventojų; ypač sparčiai Maskva ėmė augti po 1861 m. (po baudžiavos panaikinimo Rusijos imperijoje), – 1868 m. joje gyveno 416 400, o 1897 m. – jau per 1 mln. žmonių.
1905 m. sausį oficialiai įsteigta Maskvoje miesto gubernatoriaus (mero) institucija.
Po 1917 m. Rusijos revoliucijos Leninas, baimindamasis galimos užsienio šalių karinės intervencijos, 1918 metų kovo 5 d. RTFSR sostinę iš Petrogrado perkėlė į Maskvą (nuo 1922 m. pab. iki 1991 m. pab. Maskva kartu buvo ir TSRS sostinė). 1935 m. buvo patvirtintas Maskvos rekonstrukcijos planas, atidarytas metropolitenas.
1941 m. Maskva kaip strateginės svarbos Sovietų Sąjungos transporto linijų mazgas buvo (kartu su Leningradu ir Kijevu) vienas iš trijų pagrindinių Vermachto puolimo Sovietų Sąjungoje objektų. Raudonoji armija vokiečių armijų grupę „Centras“ miesto prieigose sustabdė 1941 gruodžio pr., tačiau kiek toliau nuo TSRS sostinės hitlerinės Vokietijos kariuomenė buvo atstumta tik 1942 m. vasario–balandžio mėn., jau baigiantis 1941 m. lapkričio – 1942 m. balandžio mėn. vykusioms „kautynėms dėl Maskvos“.
Pokario metais Maskvoje buvo apgyvendinimo krizė, kurią išsprendė blokinės plokštės sukūrimas. Didelė dalis Maskvos gyventojų gyvena standartiniuose blokinio tipo namuose. Jie buvo statomi 9, 12, 17 ir 21 aukštų. Butų konstrukcijos buvo surenkamos ir dalinai įrengiamos gamyklose, prieš jas sudedant vieną ant kitos statybų aikštelėse. Populiaraus sovietinės eros filmų režisieriaus E. Riazanovo komedija „Likimo ironija“ (Ирония Судьбы) šauniai parodijavo šį mirusį statybos metodą. Filmas padarė tokį didelį įspūdį visiems rusams, žiūrėjusiems jį per savo standartinius televizorius, savo standartiniuose butuose, kad filmas ligšiol yra rodomas kiekvienų Naujųjų Metų išvakarėse.
1991 m. iširus Sovietų sąjungai, Maskva tapo Rusijos Federacijos sostine.
2010 m. rugpjūtį miestą ištiko didžiulis smogas, kilęs dėl karščių (daugiau kaip 40 laipsnių) ir degančių durpynų. Matomumas buvo toks pablogėjęs, kad Kremliaus aikštės viename gale nebuvo matyti kito galo.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Maskva įsikūrusi prie bendravardės upės krantų, 500 km tekančios Rytų Europos lyguma. Per upę ir jos kanalus miesto ribose nutiesti 49 tiltai. Miesto aukščiausias taškas, Teplostanskaja aukštuma, yra 255 m aukštyje. Miestas išsiplėtęs 39,7 km iš vakarų į rytus ir 51,8 km iš šiaurės į pietus.
Maskva priskiriama Rusijos vakaruose esančiai Centrinės Rusijos federalinei apygardai. Klimatas vidutinis, žemyninis.
Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestui būdingas drėgnas žemyninis klimatas ( Dfb pagal Kiopeno klimato klasifikaciją su šaltomis žiemomis ir šiltomis vasaromis.
Aukščiausia temperatūra mieste užfiksuota 2010 m., karščio bangų metu. 2010 m. liepos 29 d. termometro stulpelis rodė 38,2°C pagrindinėje Maskvos meteorologinėje stotyje ir 39°C Maskvos centre ir Domodedovo oro uoste.[6]
 Maskvos klimatas 
| |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
| Rekordinė aukščiausia °C | 8,6 (2007) | 8,3 (1989) | 17,5 (2007) | 28,0 (1950) | 33,2 (2007) | 34,7 (1901) | 38,2 (2010) | 36,7 (1936) | 32,3 (1890) | 24,0 (1915) | 12,6 (1934) | 9,6 (2008) | 38,2 (2010) |
| Vidutinė aukščiausia °C | −6,3 | −4,2 | 1,5 | 10,8 | 18,2 | 22,1 | 23,2 | 21,3 | 15,1 | 8,1 | 0,6 | −3,5 | 8,6 |
| Vidutinė temperatūra °C | −9,3 | −7,7 | −2,2 | 5,8 | 13,1 | 16,6 | 18,2 | 16,4 | 11,0 | 5,0 | −1,2 | −6,1 | 5,0 |
| Vidutinė žemiausia °C | −12,3 | −11,1 | −5,6 | 2,1 | 7,4 | 12,0 | 13,8 | 12,0 | 7,0 | 2,0 | −3,7 | −8,6 | 1,3 |
| Rekordinė žemiausia °C | −42,2 (1940) | −38,2 (1929) | −32,4 (1913) | −21,0 (1879) | −7,5 (1885) | −2,3 (1916) | 1,3 (1886) | −1,2 (1885) | −8,5 (1881) | −16,1 (1960) | −32,8 (1890) | −38,8 (1892) | −42,2 (1940) |
| Krituliai mm | 46 | 36 | 33 | 38 | 52 | 84 | 90 | 80 | 67 | 66 | 60 | 53 | 705 |
| Duomenys: Maskvos klimatas[7] 2009 01 16 | |||||||||||||
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1992 m. pradėtas vystyti tarptautinis Maskvos verslo centras, Maskvos Sitis. Apytikslė į šio projektą investuotų lėšų apimtis siekia apie 12 mlrd. JAV dolerių (10.8 mlrd. eurų).[8] Maskva yra didžiausias Rusijos ir stambus Europos finansų ir verslo centras. Jame įsikūrę didžiausi šalies bankai (Sberbank, VTB), bendrovės (Lukoil, X5 Retail Group, Rosneft). Verslo ir finansų industrijos paslaugos sudaro 37 % miesto BVP, pramonė – 17 %.[9] Išplėtota chemijos, metalurgijos, energijos gamybos, tekstilės, baldų, maisto, mašinų gamybos, programinės įrangos vystymo pramonė. Sparčiai plėtojasi kūrybinės industrijos.
Maskva yra ketvirtas pasaulio miestas pagal milijardierių skaičių — 2021 m. mieste gyveno 79 asmenys, kurių turtas viršijo milijardą JAV dolerių.[10]
Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Maskva – Rusijos baleto ir vaidybinio žanro menų širdis. Teatrai ir baleto studijos puošia Maskvą. Žinomiausi – Didysis (Большой) ir Mažasis (Малый) teatrai. Bilietai į teatrus sovietiniu laikmečiu kainavo mažiau negu 1 dolerį, bet nuo to laiko kainos buvo stipriai pakoreguotos. Žinomiausia paveikslų galerija – Tretjakovo, kurioje sukaupta neįkainuojamų Rusijos tapybos vertybių. Lankomas Istorijos muziejus yra centre – prie pat Kremliaus, o Borodino mūšį su Napoleono armija pamaskvėje mena muziejus – diorama bei triumfo arka. Pačiame centre nuo 1864 m. veikia Maskvos zoologijos sodas.
Nors mažiau nei ketvirtadalis Rusijos federacijos gyventojų gyvena kaimo tipo vietovėse, maskviečiai, kaip ir kitų miestų gyventojai, pakankamai prisirišę prie kaimo gyvenviečių. Daugelis jų savaitgalius ir atostogas praleidžia užmiestyje esančiuose vasarnamiuose (дача). Daliai pensinio amžiaus maskviečių vasarnamiai yra pastovi gyvenamoji vieta.
Daugelyje Maskvos parkų ir sodų sportuojama, žaidžiama šachmatais.
Mokslas ir švietimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Maskvoje yra nemažai aukštųjų mokslo įstaigų – universitetų, tarp jų ir garsus Maskvos valstybinis universitetas, kurio pagrindiniai rūmai yra įsikūrę 240 m aukščio bokšte Воробьёвые Горы (Žvirblių kalvose), Maskvos Valstybinis Tarptautinių Santykių institutas. Maskvos valstybiniame universitete apie 30 000 studentų siekia bakalauro ir apie 7000 magistro diplomo. Maskvos valstybinis Baumano technikos universitetas siūlo platų techninės pakraipos studijų programų spektrą. Veikia 168 bendrojo lavinimo mokyklos[11].
Carinės Rusijos ir sovietinio pokario laikais Maskvos universitete aukštąjį išsilavinimą įsigijo kai kurie Lietuvos šviesuoliai, tarp jų ir dr. Jonas Basanavičius. Visada, kol buvo lietuvių studentų, veikė jų organizacijos, telkusios tautiečius Tėvynės labui. 1987–1993 metais veikė Lietuvos jaunimo studijuojančio Maskvoje bendrija „Atžalynas“.
Valdžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vykdomoji miesto valdžia priklauso Maskvos merijai, pavaldžiai miesto merui. Nuo 1991 iki 2004 m. merai buvo renkami tiesiogiai. Nuo to laiko kandidatus į merus kurį laiką teikė parlamentinės šalies Dūmos partijos ir prezidentas, o tvirtino Maskvos dūma. 2013 m. grąžinti tiesioginiai merų rinkimai. Įstatymus leidžia Maskvos miesto dūma, kurią sudaro 45 rinkimuose išrinktų deputatų. Po 2019 m. savivaldybių rinkimų miesto dūmos valdančiąją koaliciją sudaro Vieningoji Rusija (20 mandatų), penki „Mano Rusija“ bloko ir vienas nepriklausomas kandidatas. Miesto dūmos opoziciją sudaro komunistų partija (9 mandatai), Jabloko (5 mandatai), Teisingoji Rusija (3 mandatai) ir du nepriklausomi kandidatai.
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1980 m. Maskvoje vyko XXII vasaros olimpinės žaidynės.
Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Krepšinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rajonai, priemiesčiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestas suskirstytas į 12 apskričių ir 146 rajonų.
Verslo biurai įsikūrę Centrinėje administracinėje apskrityje, ypač Tverės, Arbato ir Presnenskio rajonuose. Tverės rajone įsikūrę pagrindiniai administraciniai pastatai ir Maskvos Kremlius. Vakarų administracinėje apskrityje įsikūręs Maskvos valstybinis universitetas, Žvirblių kalvos ir Mosfilm studija, Šiaurės rytinėje administracinėje apskrityje — Ostankino televizijos bokštas ir Visos Rusijos parodų centras.
1960 m. prie miesto prijungti Babuškinas (Бабушкин), Kuncevas (Кунцево), Liublinas (Люблино), Perovas (Перово), Tušinas (Тушино), o 1986 m. – Solncevas (Солнцево). Priemiesčiuose yra ir Maskvos oro uostai – Vnukovo, Šeremetjevo, Domodedovo.
2012 m. liepos 1 d. dalis Maskvos sričiai priklausiusių teritorijų, įskaitant Troickio, Moskovskio ir Ščerbinkos miestelius ir dalis Lenino, Naro-Fomino ir Podolės rajonų teritorijų buvo prijungtos prie Maskvos miesto, jas paskirtant po naujai įkurtas Novomoskovskio ir Troickio sritis.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gyventojų skaičius Maskvoje ėmė pastoviai augti nuo 1920 m. 2021 m. mieste gyveno daugiau nei 12 milijonų gyventojų; Maskva yra didžiausias Europos žemyne įsikūręs miestas ir patenka tarp 25 didžiausių pasaulio miestų.
 | |||||||||
| 1400 m. | 1638 m. | 1710 m. | 1725 m. | 1738 m. | 1775 m. | 1785 m. | 1811 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 40 000 | 200 000 | 160 000 | 145 000 | 138 400 | 161 000 | 188 700 | 270 200 | ||
| 1813 m. | 1825 m. | 1840 m. | 1856 m. | 1868 m. | 1871 m. | 1888 m. | 1897 m.sur. | ||
| 215 000 | 241 500 | 349 100 | 368 800 | 416 400 | 601 969 | 753 459 | 1 038 600 | ||
| 1912 m. | 1920 m. | 1926 m.sur. | 1939 m.sur. | 1959 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2002 m.sur. | ||
| 1 617 157 | 1 027 300 | 2 101 200 | 4 609 200 | 6 133 100 | 8 142 200 | 8 972 300 | 10 383 000 | ||
| 2010 m.sur.[12] | 2021 m.[13] | - | - | - | - | - | - | ||
| 11 503 501 | 12 655 050 | - | - | - | - | - | - | ||
| |||||||||
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
2010 m. gyveno 11 503 501 žmonės:[14]
|
1989 m. gyveno 8 875 579 žmonės:[15]
|
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Maskvoje gimė daug žymių Rusijos asmenybių, tarp kurių:
- Caras Petras I gimė 1672 m. Maskvoje,
- Karvedys Aleksandras Suvorovas gimė 1730 m. Maskvoje,
- Poetas Aleksandras Puškinas gimė 1799 m. Maskvoje,
- Rašytojas Fiodoras Dostojevskis gimė 1821 m. Maskvoje,
- Muzikantas Vladimiras Vysockis gimė 1938 m. Maskvoje.
Lietuviai Maskvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nėra tikslių duomenų, kada Maskvoje apsigyveno pirmieji lietuviai, bet ko gero, tai buvo Gediminaičių dinastijos atstovės, ištekintos už Maskvos kunigaikščių. Kiti šaltiniai nurodo, kad artileristai aptarnavę Maskvos Kremliaus pirmąsias patrankas buvo lietuviai.
Taigi, lietuviai savo ar ne savo noru pastoviai gyveno Maskvoje. Lietuvą okupavus carinei imperijai ir uždarius Vilniaus universitetą daug lietuvių patraukė studijuoti į Maskvą, Sankt Peterburgą ar Varšuvą. Maskvoje visada buvo lietuvių, kurie tapę studentais, periodiškai susiburdavo į aktyvesnes įvairios politinės pakraipos organizacijas. Pasikeitus kartoms, kartais jų veikla apmirdavo arba išvis nutrūkdavo.
1920 metais Maskvoje buvo pasirašyta Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartis, formalizavusi santykius. 1920 metais Maskvoje buvo įkurta Lietuvos atstovybė ir pirmasis Lietuvos pasiuntinys buvo poetas Jurgis Baltrušaitis, išbuvęs juo iki 1939 metų.
Šiuo metu Maskvoje gyvena apie 2 000 lietuvių. Yra Maskvos lietuvių bendruomenė, jaunimo sąjunga, veikia Maskvos J. Baltrušaičio vidurinė mokykla, Lietuvos verslo klubas.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Оценка численности постоянного населения на 1 января 2021 года и в среднем за 2022 год. Росстат.
- ↑ „Largest urban agglomerations in Europe in 2020“. statista.com. 2020. Nuoroda tikrinta 2021-12-05.
- ↑ „mazgāt“. Wiktionary. Nuoroda tikrinta 2021-12-05.
- ↑ Zinkevičius Z. (1984). Lietuvių kalbos istorija. I. Vilnius: „Mokslas“. p. 249. ISBN 5420001020.
- ↑ [„ПСРЛ. Т. 2. Ипатьевская летопись. — СПб., 1908. — Стлб. 339“. Suarchyvuotas originalas 2011-08-13. Nuoroda tikrinta 2021-12-23.
- ↑ „Climate monitoring“. Nuoroda tikrinta 2021 m. gruodžio 22 d.
- ↑ „Maskvos klimatas“ (rusiškai). Nuoroda tikrinta 2009-01-16.
- ↑ „Apsilankė elitiniame Maskvos rajone: visus apėmusi panika“. DELFI. Nuoroda tikrinta 2018-06-05.
- ↑ „Moscow ranks 2nd in the first global ranking of agglomerations“. PwC. Nuoroda tikrinta 2018-06-10.
- ↑ Giacomo Tognini. „Beijing Overtakes New York City As City With Most Billionaires: Forbes 2021 List Home“. Forbes. Nuoroda tikrinta 2021 m. gruodžio 23 d.
- ↑ Средние специальные учебные заведения (недоступная ссылка). Государственный орган федеральной службы государственной статистики по г. Москве. Дата обращения: 10 декабря 2012. Архивировано 15 декабря 2012 года.
- ↑ Предварительные итоги Всероссийской переписи населения 2010 года. Москва: ИИЦ «Статистика России», 2011.
- ↑ https://web.archive.org/web/20210319185917/https://rosstat.gov.ru/storage/mediabank/wJkrbrPg/Popul2021_Site.xls
- ↑ Официальный сайт Всероссийской переписи населения 2010 года. Информационные материалы об окончательных итогах Всероссийской переписи населения 2010 года
- ↑ Демоскоп. Всесоюзная перепись населения 1989 года. Национальный состав населения по регионам России: Москва
- ↑ Демоскоп. Всесоюзная перепись населения 1926 года. Национальный состав населения по регионам России: Московская губерния, городское население, в том числе г. Москва
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Maskvos valdžia:
- Maskvos valdžios oficiali svetainė Archyvuota kopija 2011-02-25 iš Wayback Machine projekto.
Pažintinė informacija keliaujantiems į Maskvą:
- Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje (Maskvoje)
- Informacija apie Maskvą ten keliaujantiems
Maskvos tarptautiniai ar regioniniai oro uostai eilės tvarka pagal dydį:
- Maskvos Domodedovo oro uostas
- Maskvos Šerementjevo oro uostas
- Maskvos Vnukovo oro uostas
- Maskvos Bykovo oro uostas
Maskvos transportas ir žemėlapiai:
Maskvos laikas ir orai:
Maskvos profilis ir istorija:
- Pasivaikščiojimai po Maskvą
- Senosios Maskvos nuotraukos
- Senosios Maskvos vaizdai
- Maskvos istorija
- Pasakojimai apie Maskvos istoriją Archyvuota kopija 2008-03-06 iš Wayback Machine projekto.
- Senoji Maskva ir Maskva, kurios jau nėra
- Maskvos dangoraižių diagrama
Maskvos lankytinos vietos ir muziejai:
Maskvos naujienos:
- Maskvos radijas – Echo Moskvy
- Megapolis – Maskvos naujienų tinklalapis
- Maskvoje Archyvuota kopija 2011-06-13 iš Wayback Machine projekto. (naujienos)
- Maskvos laikraštis Moskovskij Komsomolec
Maskvos lietuvių organizacijos:
- Maskvos lietuvių internetiniai leidiniai: Židinėlis
- Maskvos lietuvių mokykla Archyvuota kopija 2010-07-29 iš Wayback Machine projekto.
- Moscovia
| |||||||
