Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sveiki atvykę į Vikipediją

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje:
202 725 straipsniai

Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.

Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.

Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Rinktinė iliustracija
Savaitės straipsnis
Memorandumo pasirašymas (iš kairės: Borisas Jelcinas, Bilas Klintonas, Leonidas Kučma, Džonas Meidžoras)

Budapešto memorandumas – tarpvalstybinis dokumentas dėl saugumo garantijų, susijusių su Baltarusijos, Kazachstano ir Ukrainos prisijungimu prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties. Memorandumą sudaro trys identiški politiniai susitarimai, pasirašyti 1994 m. gruodžio 5 d. ESBO konferencijoje Budapešte (Vengrija). Iš pradžių memorandumą pasirašė trys branduolinės valstybės: Rusijos Federacija, Jungtinė Karalystė ir JAV, tuo tarpu Kinija ir Prancūzija atskirais dokumentais pateikė kiek silpnesnes individualias nuostatas. Memorandumas uždraudė Rusijos Federacijai, Jungtinei Karalystei ir JAV grasinti arba naudoti karinę jėgą ar ekonominę prievartą prieš Ukrainą, Baltarusiją ir Kazachstaną, „išskyrus savigynai ar kitaip pagal Jungtinių Tautų chartijos nuostatas“. Remdamosi kitomis sutartimis ir memorandumu 19931996 m. Baltarusija, Kazachstanas ir Ukraina atsisakė savo branduolinių ginklų.

1991 m. gruodžio mėn. likvidavus SSRS, jos vietoje susikūrė 4 nepriklausomos šalys, kurių teritorijose liko sovietų branduoliniai ginklai: Rusija, Ukraina,Kazachstanas, Baltarusija. Arsenalą formaliai kontroliavo susikūrusi Nepriklausomų valstybių sandrauga. Baltarusija turėjo tik mobiliuosius raketų paleidimo įrenginius, o Kazachstanas nusprendė greitai grąžinti Rusijai turėtas kovines galvutes ir raketas. Ukraina išgyveno vidinių debatų dėl savo požiūrio į branduolinį palikimą laikotarpį.

Sprendimas perkelti taktinę branduolinę ginkluotę į Rusiją buvo priimtas netrukus po Belovežo susitarimų, 1991 m. gruodžio 21 d. Alma Atoje pasirašius dokumentą dėl branduolinių ginklų likimo. Jau 1992 m. pavasarį visi taktiniai branduoliniai ginklai iš buvusios SSRS teritorijos buvo išgabenti į Rusiją.

Strateginių branduolinių ginklų likimas buvo nuspręstas 1992 m. gegužės mėn. Rusijai, Ukrainai, Kazachstanui, Baltarusijai ir Jungtinėms Valstijoms pasirašius papildomą Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties START I susitarimą, žinomą kaip Lisabonos protokolas. Protokole buvo numatyta, kad pagal START I sutarties sąlygas SSRS teisių perėmėjos yra Baltarusija, Kazachstanas, Rusija ir Ukraina. Protokolas taip pat numatė Baltarusijos, Kazachstano ir Ukrainos įsipareigojimus kuo greičiau atsikratyti branduolinių ginklų ir prisijungti prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, remiantis branduolinių ginklų neturinčių valstybių teisėmis.

Nepaisant Ukrainos nebranduolinės valstybės statuso, kurį Aukščiausioji Rada paskelbė 1991 m. spalį, Ukrainos pozicija ratifikuojant Lisabonos protokolą pasirodė esanti sudėtinga. Šalies vyriausybė įvertino kompensacijos už nebranduolinį statusą dydį 2,8 mlrd. USD ir pareikalavo saugumo garantijų iš visų oficialiai branduolinį ginklą turinčių valstybių (Rusijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Kinijos). 1993 m. lapkričio 18 d. Aukščiausioji Rada ratifikavo START I sutartį su vienašališkais pakeitimais, kurie numatė, kad Ukraina turi pasilikti branduolinių ginklų. JAV ir Rusija nepripažino šios ratifikacijos.

Prezidentas Bilas Klintonas užsuko į Kijevą, pakeliui vykdamas į Maskvą pasirašyti Trišalio pareiškimo, išgirsti Ukrainos dvejones dėl jos branduolinio nusiginklavimo. Klintonas pasakė Kravčiukui, jog dokumento nepasirašymas gali smarkiai pakenkti JAV ir Ukrainos santykiams. Po nežymių pakeitimų 1994 m. sausio 14 d. Trišalį pareiškimą trys prezidentai Maskvoje pasirašė žiniasklaidos akivaizdoje. Po intensyvių derybų 1994 m. vasario 3 d. Ukrainos parlamentas ratifikavo pradinę START I sutartį ir Lisabonos protokolą.

Daugiau…

balandžio 28 d. įvykiai
Lietuvoje

Pasaulyje

Savaitės iniciatyva
Ukraina Europoje

Ukraina (ukr. Україна) – didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje. Pietuose ribojasi su Juodąja jūra, rytuose su Rusija, šiaurėje – Baltarusija, vakaruose – Vengrija, Lenkija ir Slovakija, o pietvakariuose – Rumunija ir Moldova.

Valstybės modernioji istorija prasidėjo IX a., Ukrainai tapus senovės rytų slavų civilizacijos centru. Ši šalis, žinoma kaip Kijevo Rusia, tapo didžiausia ir galingiausia Europoje, tačiau XII a. iširo. Iškilus LDK, iki Liublino unijos buvo jos dalimi., o XIX a. didžioji teritorijos dalis buvo įjungta į Rusijos imperijos sudėtį, mažesnioji – prijungta prie Austrijos-Vengrijos. Po chaotiško periodo, pilno nepertraukiamų kovų ir keleto nepasisekusių bandymų paskelbti nepriklausomybę (1917–1921), Ukraina 1922 m. tapo viena pirmųjų SSRS respublikų. Ukrainos SSR teritorija buvo praplėsta į vakarus per Antrąjį pasaulinį karą ir 1954 m., prijungus Krymą. 1945 m. Ukrainos SSR tapo viena pirmųjų Jungtinių Tautų narių. Ukraina atgavo nepriklausomybę sugriuvus SSRS 1991 m. Ukraina palaipsniui perėjo į rinkos ekonomiką, 8 metus patirdama recesiją. Pasibaigus šiam periodui, Ukrainos ekonomika ėmė staigiai augti, kasmet realiajam BVP padidėjant iki 8 procentų.

Ukraina yra unitarinė valstybė, suskirstyta į 24 sritis, vieną autonominę respubliką (Krymas) ir 2 ypatingąjį statusą turinčius miestus: sostinę Kijevą ir Sevastopolį. Ukraina yra respublika su pusiau prezidentine sistema, turinti atskiras leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę valdžias. Iš šalyje gyvenančių 46,2 mln. asmenų, 77,8 procentai yra etniniai ukrainiečiai, didžiausias tautines mažumas sudaro rusai, baltarusiai ir rumunai. Ukrainiečių kalba yra vienintelė valstybinė kalba, nors šalyje plačiai naudojama ir rusų kalba, kurią moka dauguma ukrainiečių. Dominuojanti religija yra stačiatikybė, kuri stipriai paveikė Ukrainos architektūrą, literatūrą ir muziką.

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra Ukraina.
Naujienos
Kiti projektai
Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga