Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sveiki atvykę į Vikipediją

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje:
202 704 straipsniai

Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.

Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.

Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Rinktinė iliustracija
Savaitės straipsnis
1976-1988 m. SSRS balistinė raketa RSD-10 Pioneer (Oro pajėgų muziejus Vinycioje)

Branduoliniai ginklai UkrainojeUkrainos teritorijoje buvęs sovietinių masinio naikinimo ginklų arsenalas. Ukrainos TSR buvo antra pagal branduolinį potencialą tarp Sovietų Sąjungos respublikų. Po Sovietų Sąjungos žlugimo, įvykusio 1991 m., Ukraina valdė maždaug trečdalį sovietinio branduolinio arsenalo, tuo metu trečio pagal dydį pasaulyje, taip pat čia buvo branduolinės ginkluotės plėtrai ir gamybai reikšmingų objektų.

Ukrainos teritorijoje liko 130 tarpžemyninių balistinių raketų (ICBM) UR-100N, kiekviena su šešiomis kovinėmis galvutėmis, 46 RT-23 Molodets raketų kompleksai, kurių kiekvienas – su dešimt kovinių galvučių, taip pat 38 sunkieji bombonešiai, iš viso apie 1700 kovinių galvučių. Formaliai šiuos ginklus kontroliavo Nepriklausomų valstybių sandrauga. 1994 m. Ukraina sutiko nebūti branduoline valstybe ir sunaikinti šiuos ginklus bei prisijungti prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties.

1991 m. gruodžio 1 d. Ukraina per visuotinį referendumą didžiule balsų dauguma nubalsavo už nepriklausomybę. Daugiau nei 90 % rinkėjų išreiškė palaikymą Ukrainos nepriklausomybės paskelbimui ir pirmuoju šalies prezidentu išrinko parlamento pirmininką Leonidą Kravčiuką. Gruodžio 8 d. susitikimuose Breste ir gruodžio 21 d. Alma Atoje Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai oficialiai išformavo Sovietų Sąjungą ir sukūrė Nepriklausomų valstybių sandraugą.

Po Ukrainos nepriklausomybės paskelbimo iškilo klausimas dėl jos teritorijoje esančio galingo branduolinio arsenalo ateities. Pagrindiniai nebranduolinio statuso principai („nepriimti, negaminti ir neįsigyti branduolinio ginklo“) buvo įtvirtinti Ukrainos valstybės suvereniteto deklaracijoje, kurią Ukrainos TSR Aukščiausioji Rada priėmė 1990 m. liepos 16 d. Tai buvo ir užsienio politikos doktrinos, žinomos kaip „Pavlyčko doktrina“, dalis.

Daugiau…

balandžio 21 d. įvykiai
Lietuvoje
  • 1921Briuselyje pradėtos Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių derybos dėl tarpusavio santykių.
  • 1922 − pateikta pirmoji paraiška prekės ženklui Lietuvoje registruoti.
  • 1945 − prasidėjo pirmasis pokario trėmimas.

Pasaulyje

Savaitės iniciatyva
Mėbijaus juosta, turinti tik vieną paviršių ir tik vieną kraštinę, yra vienas iš daugybės objektų, studijuojamų topologijoje.

Topologija (gr. τοπος = topos 'paviršius, vieta' + λογος = logos 'mokslas') – mokslas apie tolydžius (netrūkius) paviršius, apie erdvės savybes, kurios nepakinta, atliekant tolydžias deformacijas, pavyzdžiui, transformuojant (tempiant, lenkiant, bet ne perplėšiant ar suklijuojant) paviršius ir keičiant paviršiaus elementų susietumą ir (ar) orientuojamumą. Griežtai matematiškai tai yra atvirų aibių rinkinių tyrimas, kai tam tikra aibė vaizduojama kaip topologinė erdvė. Svarbios topologinės savybės yra susietumas ir kompaktiškumas.

Topologijos tyrimų sritis atsiskyrė jungiant tam tikrus geometrijos dalykus ir aibių teoriją, siekiant išsiaiškinti tokias sąvokas kaip erdvė, jos matavimai ir transformacijos. Pirmines idėjas sutinkame Gotfrydo Leibnico veikaluose, kuris jau XVII a. kalbėjo apie lot. geometria situs (graikų ir lotynų kalbų hibridinis darinys, reiškiantis „vietos geometriją“) ir lot. analysis situs (vietos analizė). Oilerio Septynių Karaliaučiaus tiltų problema ir briaunainio savybė neginčytinai yra pirmosios teoremos, kuriomis grindžiama topologija. Topologijos terminą XIX a. įvedė Johanas Listingas (Johann Benedict Listing), bet pati topologinės erdvės idėja buvo suformuluota tik pirmame XX a. dešimtmetyje. Nepaisant neskubios pradžios, XX a. viduryje topologija jau tapo svarbia matematikos šaka.

Šiuolaikinę topologiją sudaro kelios specializuotos šakos:

  • Bendroji topologija nustato šio mokslo pamatinius dalykus, tyrinėja topologinių erdvių savybes ir ieško naujų sampratų, atskleidžiančių topologinius objektus. Čia nagrinėjamos tokios bendrosios savybės kaip kompaktiškumas ir susietumas.
  • Algebrinė topologija ieško būdų išmatuoti jungumo (angl. connectivity) laipsnius, pasitelkiant algebrinius darinius, kaip homologinės ir homotopinės grupės.
  • Diferencialinė topologija tai šaka, nagrinėjanti topologines diferencijuojamųjų funkcijų ir diferencijuojamųjų daugdarų savybes. Ji glaudžiai susijusi su diferencialine geometrija, abi kartu jos formuoja geometrinę diferencijuojamųjų daugdarų teoriją.
  • Geometrinė topologija visų pirma tiria daugdaras ir jų įdėtis į kitas daugdaras. Ypač aktyviai čia tyrinėjama nedidelio matiškumo (keturių ir mažiau matavimų) paviršių topologija. Be to šioje srityje nagrinėjama mazgų teorija ir matematiniai mazgai.

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra matematikos ir fizikos terminai.
Naujienos
Kiti projektai
Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga