Alkis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Alkis – fiziologinė būklė, atsirandanti dėl mitybos centro jaudinimo.

Mitybos centras išsidėstęs hipotalame. Į mitybos centrą ateina jaudinimas iš tuščio virškinamojo trakto, taip pat iš kraujo, kai jame sumažėja maisto medžiagų koncentracija. Pakitus hipotalamo funkcijai, gali būti nuolatos jaučiamas alkis. Alkio jutimo patologija gali pasireikšti jo sustiprėjimu, susilpnėjimu ar visišku išnykimu.

Nuolatinis alkio jautimas – bulimija. Priešingas alkiui yra sotumo jausmas. Su alkio jutimu susijęs apetitas.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atliktų hormono grelino, atsakingo už alkio pojūtį, tyrimų rezultatus mokslininkai vertina kaip dar vieną žingsnį nutukimo gydymo link. Jie 3 mėnesius stebėjo ligonius, kuriems buvo padaryta skrandžio bei plonosios žarnos operacija, ir nutukusius pacientus, kuriems buvo paskirta kaloringa dieta (1000 kcal per dieną). Paaiškėjo, kad nutukusių kraujyje dėl dietos grelino kiekis padidėjo 24 %, o operuotųjų - gerokai sumažėjo. Be to, po operacijos šio hormono kiekis nepadidėdavo prieš valgį ir nesumažėdavo po jo.

Endokrinologų teigimu, kai žmogus laikosi dietos, padidėja grelino kiekis, todėl padidėja ir apetitas. Buvo manoma, kad po operacijos sumažėjus skrandžiui greičiau pasisotinama, bet tokiu atveju pacientai turėtų dažniau valgyti nedideles porcijas, o iš tikrųjų taip nėra. Daugelis jų sako, kad paprasčiausiai nejaučia alkio. Manoma, kad tai lemia grelino kiekio sumažėjimas.