Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sveiki atvykę į Vikipediją

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje:
202 254 straipsniai

Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.

Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.

Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Rinktinė iliustracija
Savaitės straipsnis
Etmonato teritorija apie 1654 m.

Etmonatas, arba Kazokų etmonatas (ukr. Гетьманщина), oficialiai vadinama Zaporožės kariuomene (ukr. Військо Запорозьке) – valstybė dabartinės dalies Ukrainos ir Rusijos teritorijoje. Apėmė dabartinę vidurio Ukrainą (Podolė, Priednieprė, Zaporožė), taip pat dalį Rusijos Briansko srities (Severščina) ir Baltarusijos pietrytinį pakraštį.

Valstybė susikūrė 1649 m., kuomet Chmelnickio sukilimo metu atsiskyrė nuo Abiejų Tautų Respublikos. Didžiąją dalį istorijos etmonatas pripažino Rusijos imperijos valdžią ir buvo traktuojamas kaip jos vasalas. Du atskirus laikotarpius etmonatas taip pat buvo ir Osmanų imperijos vasalas. 1764 m. Jekaterina II galutinai panaikino etmonato kazokų savivaldą.

Oficialus valstybės pavadinimas buvo Zaporožės kariuomenė (lot. Exercitus Zaporoviensis). Zaporožė yra vienas iš Ukrainos istorinių regionų Dniepro upės baseine, iš kur ir kilo valstybė. Kariuomenė šiuo atveju reiškė regioninę kazokų armiją. Etmonatu ši valstybė buvo pavadinta istorikų XIX a. pagal jos valdovo titulą etmonas.

Lenkų, lotynų ir osmanų kalbomis valstybė dar buvo vadinama Ukraina (osm: Ukrayna memleketi, lot. Ukranya) arba Kazokija, Kazokų kraštas (lot. Terra Cosaccorum). Rusijoje ji buvo vadinama Mažąja Rusia (rus. Малороссия), ją priešpastatant Didžiajai Rusiai, t.y. Maskvos Rusijai.

Daugiau…

kovo 11 d. įvykiai
Lietuvoje

Pasaulyje

Savaitės iniciatyva
Karinė padėtis Ukrainos teritorijoje

2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą2022 m. vasario 24 d. Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu pradėta Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinė invazija į Ukrainą. Prasidėjusi nuo konflikto 2014 m. po to kai ukrainiečiai nuvertė savo prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių.

Dar 2021 m. kovą prie sienos tarp Rusijos ir Ukrainos, Baltarusijoje ir 2014 m. Rusijos aneksuotame Kryme pradėtos telkti Rusijos ginkluotosios pajėgos. Situacija gerokai paaštrėjo 2022 m. vasario 21 d. Rusijai oficialiai įvedus savo karius į Donecko Liaudies Respubliką ir Luhansko Liaudies Respubliką, kurias Rusija pripažino esant nepriklausomas, priskiriant jai ne tik faktiškai esančias, tačiau ir Ukrainai pavaldžias teritorijas. Ši karinė invazija sukėlė didžiausią Europos migracinę krizę nuo II pasaulinio karo – per pirmą savaitę Ukrainą paliko virš 1 milijono gyventojų.

Vasario 24 d. 5:50 Maskvos laiku (UTC+3) Vladimiras Putinas paskelbė apie plataus masto invaziją į Ukrainą, pavadindamas ją „ypatinga karine operacija“ su tikslu „demilitarizuoti ir denacifikuoti Ukrainą“. Jau po 10 minučių Rusijos karinės pajėgos raketomis atakavo oro uostus ir karinius objektus Kijeve, Charkove ir Dniepre bei per Rusiją, Baltarusiją ir Krymo Respubliką įžengė į Ukrainą. Tuo pat metu prorusiški kovotojai Donecke ir Luhanske keliose vietose perėjo į puolimą. Ukrainos valdžios atstovai tai įvertino kaip mėginimus likviduoti Ukrainos valstybingumą. Baltarusija praleido Rusijos armiją pro savo teritoriją. Pačios Baltarusijos armija Ukrainos nepuolė.

Savo pirmąją puolimo dieną pasakytoje kalboje V. Putinas pasakė, jog Ukraina yra žingsnis kelyje pakirsti pasaulinį Amerikos dominavimą ir grasino net ir branduoliniu ginklu visiems, kas mėgins tam sutrukdyti. Prancūzijos prezidentas E. Makronas, paskambinęs telefonu, mėgino siūlyti alternatyvias „saugumo architektūras“, tačiau V. Putinas neparodė susidomėjimo. NATO valstybės yra pareiškę, jog ginklu Ukrainos negins, tačiau imsis tokių rimtų ekonominių sankcijų, kiek tik įmanoma. Ukraina pareiškė nutraukianti diplomatinius santykius su Rusija. 22:00 Ukrainos prezidentas paskelbė visuotinę vyrų nuo 18 iki 60 metų amžiaus mobilizaciją. Tuo pagrindu jiems buvo uždrausta palikti valstybės teritoriją. Tą dieną V. Putinas jau teigė pasirengęs deryboms dėl Ukrainos neutralumo ir demilitarizacijos (dar prieš dieną į Ukrainos prezidento pasiūlymą derėtis buvo neatsakyta).

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra 2022 m. Rusijos įsiveržimas į Ukrainą.
Naujienos
Kiti projektai
Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga