Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
Romos respublika (it. Repubblica Romana) – trumpalaikė valstybė, paskelbta 1849 m. vasario 9 d., kai dėl popiežiaus Pijaus IX išvykimo į Gaetą popiežiaus valdžią laikinai pakeitė respublikinė vyriausybė. Respublikai vadovavo Karlas Armelinis, Džiuzepė Mazinis ir Aurelijus Safis. Kartu jie sudarė triumviratą, atspindintį senovės Romos respublikos valdymo formą. Viena iš svarbiausių naujovių, kurių tikėjosi respublika, buvo įtvirtinta jos konstitucijoje: Religijos laisvė, Popiežiui Pijui IX ir jo įpėdiniams buvo garantuota teisė valdyti Katalikų Bažnyčią. Šios religinės laisvės gerokai skyrėsi nuo ankstesnės valdžios, kuri savo piliečiams leido išpažinti tik katalikybę ir judaizmą, padėties. Romos respublikos konstitucija buvo pirmoji pasaulyje, kurios konstitucinėje teisėje buvo panaikinta mirties bausmė. 1848 m. lapkričio 15 d. buvo nužudytas popiežiaus vyriausybės teisingumo ministras Pellegrino Rossi. Kitą dieną Romos liberalai užpildė gatves, kuriose įvairios grupės reikalavo demokratinės vyriausybės, socialinių reformų ir karo Austrijos imperijai paskelbimo, kad būtų išlaisvintos seniai užgrobtos teritorijos, kurios kultūriniu ir etniniu požiūriu buvo itališkos. Lapkričio 24-osios naktį popiežius Pijus IX, persirengęs paprastu kunigu, paliko Romą ir išvyko už valstybės ribų į Gaetą, tvirtovę Abiejų Sicilijų karalystėje. Prieš išvykdamas jis leido sudaryti vyriausybę, kuriai vadovavo arkivyskupas Carlo Emanuele Muzzarelli, kuriam prieš išvykdamas parašė laišką:
Vyriausybė paskelbė keletą liberalių reformų, kurias Pijus IX atmetė. Saugiai įsitvirtinęs Gaetoje, jis suorganizavo naują vyriausybę. Popiežiaus ir Romos mero sudaryta Aukščiausioji taryba sudarė delegaciją, kuri buvo pasiųsta nuraminti popiežių ir paprašyti kuo greičiau grįžti. Šią delegaciją sudarė pats meras, princas Tommaso Corsini, trys kunigai - Rezzi, Mertel ir Arrighi, maršalka Paolucci de Calboli, gydytojas Fusconi ir advokatas Rossi. Tačiau jie buvo sulaikyti prie valstybės sienos Teračinoje. Apie tai informuotas popiežius atsisakė su jais kalbėtis. Lapkričio 29 d. Romoje buvo suformuota Costituente Romana. |
kovo 7 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą – 2022 m. vasario 24 d. Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu pradėta Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinė operacija, anksčiau prasidėjusios krizės tarp Rusijos, Ukrainos ir NATO tęsinys. Dar 2021 m. kovą prie sienos tarp Rusijos ir Ukrainos, Baltarusijoje ir 2014 m. Rusijos aneksuotame Kryme pradėtos telkti Rusijos ginkluotosios pajėgos. Situacija gerokai paaštrėjo 2022 m. vasario 21 d. Rusijai oficialiai įvedus savo karius į Donecko Liaudies Respubliką ir Luhansko Liaudies Respubliką, kurias Rusija pripažino esant nepriklausomas, priskiriant jai ne tik faktiškai esančias, tačiau ir Ukrainai pavaldžias teritorijas. Ši karinė invazija sukėlė didžiausią Europos migracinę krizę nuo II pasaulinio karo – per pirmą savaitę Ukrainą paliko virš 1 milijono gyventojų. Vasario 24 d. 5:50 Maskvos laiku (UTC+3) Vladimiras Putinas paskelbė apie plataus masto invaziją į Ukrainą, pavadindamas ją „ypatinga karine operacija“ su tikslu „demilitarizuoti ir denacifikuoti Ukrainą“. Jau po 10 minučių Rusijos karinės pajėgos raketomis atakavo oro uostus ir karinius objektus Kijeve, Charkove ir Dniepre bei per Rusiją, Baltarusiją ir Krymo Respubliką įžengė į Ukrainą. Tuo pat metu prorusiški kovotojai Donecke ir Luhanske keliose vietose perėjo į puolimą. Ukrainos valdžios atstovai tai įvertino kaip mėginimus likviduoti Ukrainos valstybingumą. Baltarusija praleido Rusijos armiją pro savo teritoriją. Pačios Baltarusijos armija Ukrainos nepuolė. Savo pirmąją puolimo dieną pasakytoje kalboje V. Putinas pasakė, jog Ukraina yra žingsnis kelyje pakirsti pasaulinį Amerikos dominavimą ir grasino net ir branduoliniu ginklu visiems, kas mėgins tam sutrukdyti. Prancūzijos prezidentas E. Makronas, paskambinęs telefonu, mėgino siūlyti alternatyvias „saugumo architektūras“, tačiau V. Putinas neparodė susidomėjimo. NATO valstybės yra pareiškę, jog ginklu Ukrainos negins, tačiau imsis tokių rimtų ekonominių sankcijų, kiek tik įmanoma. Ukraina pareiškė nutraukianti diplomatinius santykius su Rusija. 22:00 Ukrainos prezidentas paskelbė visuotinę vyrų nuo 18 iki 60 metų amžiaus mobilizaciją. Tuo pagrindu jiems buvo uždrausta palikti valstybės teritoriją. Tą dieną V. Putinas jau teigė pasirengęs deryboms dėl Ukrainos neutralumo ir demilitarizacijos (dar prieš dieną į Ukrainos prezidento pasiūlymą derėtis buvo neatsakyta). Šios savaitės iniciatyva yra 2022 m. Rusijos įsiveržimas į Ukrainą. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
