Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje: 202 187 straipsniai Vikipedijos vedlys Pagalba DUK Bendruomenės portalas Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija Džvario vienuolynas, Mccheta, Gruzija Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis Romos Respublikos paskelbimas 1849 m. Romos respublika (it. Repubblica Romana) – trumpalaikė valstybė, paskelbta 1849 m. vasario 9 d., kai dėl popiežiaus Pijaus IX išvykimo į Gaetą popiežiaus valdžią laikinai pakeitė respublikinė vyriausybė. Respublikai vadovavo Karlas Armelinis, Džiuzepė Mazinis ir Aurelijus Safis. Kartu jie sudarė triumviratą, atspindintį senovės Romos respublikos valdymo formą. Viena iš svarbiausių naujovių, kurių tikėjosi respublika, buvo įtvirtinta jos konstitucijoje: Religijos laisvė, Popiežiui Pijui IX ir jo įpėdiniams buvo garantuota teisė valdyti Katalikų Bažnyčią. Šios religinės laisvės gerokai skyrėsi nuo ankstesnės valdžios, kuri savo piliečiams leido išpažinti tik katalikybę ir judaizmą, padėties. Romos respublikos konstitucija buvo pirmoji pasaulyje, kurios konstitucinėje teisėje buvo panaikinta mirties bausmė. 1848 m. lapkričio 15 d. buvo nužudytas popiežiaus vyriausybės teisingumo ministras Pellegrino Rossi. Kitą dieną Romos liberalai užpildė gatves, kuriose įvairios grupės reikalavo demokratinės vyriausybės, socialinių reformų ir karo Austrijos imperijai paskelbimo, kad būtų išlaisvintos seniai užgrobtos teritorijos, kurios kultūriniu ir etniniu požiūriu buvo itališkos. Lapkričio 24-osios naktį popiežius Pijus IX, persirengęs paprastu kunigu, paliko Romą ir išvyko už valstybės ribų į Gaetą, tvirtovę Abiejų Sicilijų karalystėje. Prieš išvykdamas jis leido sudaryti vyriausybę, kuriai vadovavo arkivyskupas Carlo Emanuele Muzzarelli, kuriam prieš išvykdamas parašė laišką: Jūsų žinomam apdairumui ir sąžiningumui patikime pranešti apie tai ministrui Galletti, įpareigojant jį kartu su kitais ministrais ginti ne tik rūmus, bet ypač šalia jūsų esančius asmenis, kurie nežinojo mūsų sprendimo. Kadangi ne tik Jūs ir Jūsų šeima brangūs Mūsų širdžiai, pakartojame, kad jie nežinojo Mūsų minčių, bet daug labiau rekomenduojame tiems ponams ramybę ir tvarką visame Mieste. Vyriausybė paskelbė keletą liberalių reformų, kurias Pijus IX atmetė. Saugiai įsitvirtinęs Gaetoje, jis suorganizavo naują vyriausybę. Popiežiaus ir Romos mero sudaryta Aukščiausioji taryba sudarė delegaciją, kuri buvo pasiųsta nuraminti popiežių ir paprašyti kuo greičiau grįžti. Šią delegaciją sudarė pats meras, princas Tommaso Corsini, trys kunigai - Rezzi, Mertel ir Arrighi, maršalka Paolucci de Calboli, gydytojas Fusconi ir advokatas Rossi. Tačiau jie buvo sulaikyti prie valstybės sienos Teračinoje. Apie tai informuotas popiežius atsisakė su jais kalbėtis. Lapkričio 29 d. Romoje buvo suformuota Costituente Romana. Daugiau… Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

kovo 2 d. įvykiai Lietuvoje 1864 − caras Aleksandras II išleido įsaką dėl Lenkijos Karalystės valstiečių reformos. Pagal jį valstiečiai tapo savo valdomos žemės savininkais. Įsakas galiojo ir Lietuvos Užnemunės dalyje. 1990 − įkurtas vienas pirmųjų komercinių bankų Lietuvoje SEB Vilniaus bankas. 1995 − baigėsi pirmasis oficialus Algirdo Brazausko vizitas Izraelyje. Pasaulyje 1067 − įkurtas Minskas. 1801 − prasidėjo karas tarp Ispanijos ir Portugalijos. 1836 − Teksaso respublika paskelbė savo nepriklausomybę nuo Meksikos. 1949 − Džeimsas Galageris (James Gallagher) pirmą kartą lėktuvu nenutūpdamas apskriejo aplink pasaulį. 1951 − įvyko pirmosios NBA Visų žvaigždžių rungtynės. Keisti

Savaitės iniciatyva Britų imperijos žemėlapis karalienės Viktorijos valdymo metu (XIX a. pab.). Dominijomis pažymėtos karūnos valdomos teritorijos. Dominija – autonominė valstybė, įėjusi į Britų imperiją ir pripažinusi jos karalių valstybės vadovu. Formalaus dominijos statuso apibrėžimo nebuvo. Dominijos statusą pirmoji gavo Kanada (1867 m.), vėliau – Australija (1901 m.), Naujoji Zelandija (1907 m.), Pietų Afrikos Sąjunga (1910 m.), Niufaundlandas (1917 m. ), Airija (1921 m.). Imperijos konferencijos 1926 m. paskelbtame pareiškime Jungtinė Karalystė ir dominijos įvardijamos autonominėmis Britų imperijos bendrijomis, jų statusas esąs lygus, jos niekaip nėra subordinuotos viena kitai (nei vidaus, nei užsienio reikaluose); šalis vienijanti ištikimybė monarchui. Vestminsterio statutas 1931 m. įtvirtino dominijos suverenumą – pripažino teisę savarankiškai priiminėti įstatymus. 1949 m. buvo nutarta, kad visateisėmis Sandraugos narėmis šalys gali būti ir nepripažindamos britų monarcho savo suverenu. 1949 m. dominijos statuso atsisakė Airija, o Niufaundlandas įstojo į Kanados konfederaciją. 1961 m. dominijos statuso atsisakė Pietų Afrikos Sąjunga. Daugelis buvusių dominijų priklauso Tautų Sandraugai. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra valstybių santykių formos. Projekto puslapis • Keisti

Naujienos Vasario 28 d. Baltarusijos pasienyje prasidėjo Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybos.[1] Vasario 27 d. Anglijos Lygos taurę laimėjo „Liverpool“ ekipa – finale po baudinių serijos įveikė Londono „Chelsea“.[2] Vasario 26 d. Buvusiam Salvadoro prezidentui Alfredo Cristiani pateikti kaltinimai, susiję su 6 jėzuitų kunigų nužudymu 1989 m.[3] Vasario 25 d. Sumatros salą sukrėtus 6,2 balo stiprumo žemės drebėjimui, žuvo keletas žmonių, 5000 žmonių turėjo palikti savo namus.[4] Vasario 24 d. Rusija pradėjo Ukrainos puolimą. Sprogimai buvo girdimi Kijeve, Charkove, Odesoje ir Donbase.[5] Vasario 23 d., reaguodama į Rusijos veiksmus, Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė rezoliuciją, pagal kurią rytiniuose šalies Donecko ir Luhansko regionuose paskelbta karo padėtis.[6] Vasario 22 d. Burkina Fase per sprogimą aukso kasykloje žuvo mažiausiai 60 žmonių.[7] Vasario 21 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija pripažins Donecko bei Luhansko respublikų nepriklausomybę.[8] Vasario 20 d. Etiopijos užtvanka prie Mėlynojo Nilo upės pirmąkart pradėjo gaminti elektrą.[9] Vasario 18 d. Jurgos Ivanauskaitės premija už romaną „Ch.“ skirta rašytojui Tomui Vaisetai.[10] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti

Kiti projektai

Vikižodynas Laisvasis žodynas Vikicitatos Aforizmai, sentencijos Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka Vikišaltiniai Įvairūs tekstai Vikiknygos Vadovėliai, knygos Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas Vikiduomenys Žinių bazė Vikiversitetas Mokomoji medžiaga Vikikelionės Kelionių vadovas MediaWiki Viki programinė įranga