Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
Austrijos–Lietuvos santykiai — dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Austrijos ir Lietuvos. Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 28 d. Tą pačią dieną atkurti diplomatiniai santykiai. Tarpukariu Lietuvos nepriklausomybę de jure pripažino 1924 m. vasario 7 d. ir buvo tarp vėliausiai pripažinimą išsiuntusių Europos valstybių. Santykiai tarp Austrijos ir Lietuvos siekia bent Viduramžius, kai buvo įkurta Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, o Austrijoje įsigalėjo Habsburgų dinastija. Abi šalys yra Jungtinių Tautų, ES, eurozonos, EBPO, kitų tarptautinių organizacijų narės. Vienoje veikia Lietuvos ambasada (dabartinis ambasadorius – Donatas Kušlys), tuo tarpu Austriją Lietuvai atstovauja Vienoje reziduoajnti ambasadorė (dabartinė ambasadorė Yvonne Toncic-Sorinj). Vilniuje veikia Austrijos garbės konsulatas. Austrijoje Lietuvos garbės konsulatai įkurti Zalcburge (Zalcburgui, Tiroliui, Karintijai ir Forarlbergui), Grace (Štirijai, Burgenlandui ir Žemutinei Austrijai), Vienoje (Vienos žemei) bei Klagenfurte (Aukštutinei Austrijai). 2011 m. Austrijoje gyveno 1140 lietuvių, veikia Austrijos lietuvių bendruomenė, Lietuvos ir Austrijos draugija (nuo 1996 m.) Tuo tarpu Lietuvoje 2021 m. pradžioje gyveno 45 Austrijos piliečiai. Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Austrija grupė (dabartinis pirmininkas – Stasys Šedbaras (TS-LKD)). Nuo XVI a. pab. Austrijos katalikiškuose universitetuose Grace, Insbruke ir Vienoje studijavo lietuvių studentų. 1587 m. vokiečių ordino magistras Maksimilianas Austras dalies Abiejų Tautų Respublikos bajorų išrinktas pretendentu į Respublikos karaliaus sostą. Tačiau kai daugumos bajorų karaliumi buvo išrinktas Žygimantas Vaza, Maksimilianas per Sileziją pradėjo Abiejų Tautų Respublikos puolimą. Karūnos didysis etmonas Jonas Zamoiskis Byčinos mūšyje jo kariuomenę sumušė. 1589 m. kovo 10 d. Habsburgai pripažino Žygimantą Vazą Respublikos karaliumi. Lenkų-turkų karo 1683-1699 m. metu tiek Habsbugų monarchija, tiek LDK, kaip ATR dalis sudarė Šventąją Lygą ir išvien kovojo prieš Osmanų imperiją. Erchercogienė Marija Kristina Habsburgietė-Lotaringietė buvo ištekėjusi už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto III sūnaus Alberto Kazimiro. Jos kenotafas saugomas Šv. Augustino bažnyčioje (vok. Augustinerkirche), o paminkle pavaizduotas ir Lietuvos Vytis. |
vasario 22 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
Halio kometa – šviesiausia ir viena žinomiausių žinomų periodinių kometų. Pasirodo vidutiniškai kas 75–76 metus. Paskutinį kartą pasirodė 1986 m., kitą kartą danguje ji bus matoma 2061 m. Gerai matoma plika akimi. Kaip ir kitos periodinės kometos – kurių daugumos periodas yra nuo trijų iki 20 metų – kiekvieno perihelio metu kometa praranda medžiagos dalį garuojant, dėl to kiekvieną kartą mažėja ir ryškumas. Pirmąkart ji paminėta 240 m. pr. m. e. Jos pasirodymą Jeruzalės istorikas J. Flavijus palaikė ženklu, kad žus miestas ir šventovė. Bet taip atsitiko tik po 70 m. Vėliau, po 1000 metų kometos pasirodymas sutapo su kautynėmis prie Heistingso, kai normandai užkariavo Angliją. 1301 m. dailininkas Džotas di Bondonė, pamatęs kometą, užfiksavo ją kaip Betliejaus žvaigždę. Pavadinta anglų matematiko ir astronomo Edmond Halley (1656–1742), kuris dėl savo pasiekimų nustatant kometų orbitas 1720 m. buvo paskirtas karališkuoju astronomu ir Grinvičo observatorijos vadovu, vardu. XVII a. kometą stebėjo Kepleris ir Niutonas. Pastarasis įrodė, kad ji juda beveik paraboline orbita. Iki to laiko manyta, kad kometų pasirodymo prognozuoti neįmanoma, tačiau Halley 1705 m. nustatė, kad 1682 m. stebėtas dangaus kūnas buvo toks pats kaip ir ankstesni kometų pasirodymo atvejai, bei teisingai išpranašavo kometos grįžimą 1759 m. Tai 1758 m. patvirtino Johann Georg Palitzsch ir Christian Gärtner. XX a. per perihelį kometa praskriejo 1910 ir 1986 m. 1986 m. kovo mėn. kometa buvo tiriama penkių tarpplanetinių stočių: „Giotto“ (600 km), „Vega 1“ (8890 km), „Vega 2“ (8030 km), „Sakigake“ (7 mln. km) ir „Suisei“ (151 000 km). „Vega 1“ ir „Vega 2“ perdavė į Žemę apie 1500 Halio kometos vaizdų, įskaitant pirmus kometos branduolio vaizdus. Šios savaitės iniciatyva yra dangaus kūnai ir jais susijusi tema. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
