Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
Lietuvos–Prancūzijos santykiai — dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Prancūzijos. Ryšiai tarp Lietuvos ir Prancūzijos siekia XIV amžių, tačiau modernios Lietuvos ir Prancūzijos santykių pradžia galima laikyti 1919 m. sausio 18 d., kuomet Paryžiuje prasidėjo Paryžiaus taikos konferencija, kurioje buvo sprendžiamas nuo Rusijos nepriklausomybę paskelbusių šalių likimas. Nors Prancūzija rėmė pradinę Lenkijos vadovybės idėją atkurti Lietuvos-Lenkijos valstybę, 1922 m. gruodžio 20 d. Prancūzija galop de jure pripažino Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, taip paklodama pamatus lygiaverčiam bendradarbiavimui. Dar kartą nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 25 d., o diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. rugpjūčio 29 d. Abi šalys yra ES, NATO, eurozonos, EBPO, kitų tarptautinių organizacijų narės. Veikia Prancūzijos lietuvių bendruomenė, kurios ištakos siekia dar 1944 m.. Lietuvoje 2021 m. pradžioje gyveno 408 Prancūzijos piliečiai. Lietuva savo šalies ambasadą yra atidariusi Paryžiuje (dabartinis ambasadorius – Nerijus Aleksiejūnas), tuo tarpu Prancūzija turi ambasadą Vilniuje (dabartinis ambasadorius – Claire Lignières-Counathe). Kaune ir Klaipėdoje veikia Prancūzijos garbės konsulatai, tuo tarpu Lietuvos garbės konsulatai įkurti Anžė, Gradinjane, Marselyje, Lione, Trua ir Strasbūre. Lietuvoje veikia Tarpparlamentinių ryšių su Prancūzijos Respublika (dabartinis pirmininkas – Linas Slušnys (TS-LKD)). Prancūzijos santykiai su Lietuva užsimezgė dar XIV amžiuje, kai Prancūzijos karaliui Karoliui IV Gražiajam buvo pranešta, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas ketina krikštytis. Apie tai Prancūzijos karalių informavo Avinjone rezidavęs popiežius Jonas XXII, su kuriuo Gediminas susirašinėjo 1322–1324 m. Prancūzijos riterių buvo Lietuvą puldinėjusio vokiečių ordino gretose, įskaitant Pilėnų pilies puolimą, taip pat 1391, 1392 ir 1394 m. kryžiaus žygiuose. 1394 m. kryžiaus žygiui vadovavo Burgundijos kunigaikštis Pilypas II Drąsusis. XVI–XVII a., siekdama susilpninti Šventąją Romos imperiją Prancūzija stengėsi trukdyti Abiejų Tautų Respublikai suartėti su Austrijos Habsburgais, Prancūzija mezgė dinastinius giminystės ryšius su Abiejų Tautų Respublikos valdovais ir keldama savo kandidatus į jos sostą. Dėl to Abiejų Tautų Respublikos valdovais buvo išrinkti Prancūzijos kunigaikščiai Henrikas Valua (valdė 1573–1574 m.), François Louis de Conti (1697 m., tačiau sosto taip ir neužėmė). Henrikas Valua žinomas dar ir tuo, kad jo dėka ant Teisingumo rūmų laikrodžio bokšto yra Vyčio ženklas. Vėliau į sostą dažniausiai nesėkmingai kandidatavo jaunesniosios Burbonų šakos atstovai. 1733 m. rugsėjį ATR valdovu išrinktas Prancūzijos diplomatų remiamas Stanislovas Leščinskis. Karalius Henrikas Valua palaidotas Paryžiaus šv. Dionizo bažnyčioje, o Jono Kazimiero Vazos širdis palaidota Sen Žarmen de Prė bažnyčioje. Mauzoliejuje vaizduojamas lenkų ir lietuvių mūšis prieš kazokus. XVII-XVIII a. ATR susiformavo proprancūziškos politinė grupuotės (Pacai, o XVIII a. kurį laiką Potockiai). XVIII a. pabaigoje ATR visuomeniniam gyvenimui ir reformoms įtakos turėjo Prancūzijos revoliucija, kurios idealai paveikė Gegužės trečiosios konstituciją. Dar pačioje XIX a. pradžioje Lietuvos gimimo metrikose sutinkama prancūziškų pavardžių (Lotrekas, de Šuazel-Gufjė), kas įrodo, kad dėl įvairių aplinkybių LDK žemėse gyveno pavienių prancūzų. Lietuvos genealogas Rimvydas Butautas-Kudirka Kudirkų pavardę kildina iš XVII a. Prūsijoje įsikūrusio ateivio iš Pietų Prancūzijos (iš prancūziško Couderc, kuris savo ruožtu yra kilęs iš oksitanų kalbos coderc, reiškiančio pievas, klonius). |
gruodžio 20 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
Vardinimo taisyklės – lietuviškoje Vikipedijoje pasiekti susitarimai dėl straipsnių pavadinimų kūrimo.
Pirmiausia straipsnio pavadinimas turi būti lengvai suprantamas didžiajai daugumai kalbančiųjų lietuvių kalba. Be šios taisyklės dar yra keli pagrindiniai principai: paprastumas (turi būti paprasta sukurti į straipsnį nuorodą), tikslumas, didžiųjų raidžių vartojimas ir vienaskaita. Pagrindiniai ir bendrieji principai yra viršesni už specifinius susitarimus ir jais turi būti vadovaujamasi iškilus neaiškumams, koks straipsnio pavadinimas tinkamesnis. Didžiosios raidės pavadinime rašomos remiantis lietuvių kalbos taisyklėmis. Dėl Vikipedijos techninių apribojimų pirmo žodžio pirmoji raidė visada yra didžioji. Jei straipsnis turi vadintis žodžiu mažąja raide, pvz., prekiniai ženklai (iOS ir kt.), straipsnio pradžioje įdedamas šablonas {{lowercase}}. Straipsnių pavadinimai turi būti rašomi vienaskaita. Išimtys:
Kategorijų pavadinimai gali būti tiek vienaskaita, tiek daugiskaita. Straipsnio pavadinimas turi būti konkretus ir tikslus, nebent tas pats pavadinimas gali turėti kitų reikšmių. Draudžiama kurti nukreipiamuosius straipsnius, kurių pavadinimai sutrumpinti t. y. Vokietij, Kaun, Panevėž ir panašius. Šios savaitės iniciatyva yra trūkstamiausi straipsniai. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
