Rask studijas

KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas
Studentų g. 50, Kaunas
tel. +370 (37) 300 303
e. p. [email protected]

 

Fakultete vykdomos aukšto lygio matematikos, fizikos ir technologijų krypties bakalauro (5), magistrantūros (4), doktorantūros (2) studijos bei atliekami aktualūs moksliniai tyrimai, paremti fundamentaliaisiais mokslais.

Misija – kurti ir vystyti inovatyvius sprendimus, atitinkančius visuomenės poreikius ir didinti matematikos ir gamtos mokslų svarbos supratimą visuomenėje. Ugdyti asmenybes, gebančias kurti ir taikyti naujausias tiksliųjų mokslų žinias, atliepiančias rinkos poreikius. Kurti aplinką, skatinančią tarpdisciplininį bendradarbiavimą ir idėjų mainus.

Vizija – taikomosios matematikos, taikomosios ir medicinos fizikos bei medžiagų mokslų srityse lyderiaujantis fakultetas Baltijos šalyse, veiklą grindžiantis tarpdisciplininių mokslo žinių ir aukštųjų technologijų kūrimu, jų perdavimu visuomenei ir aukštos kvalifikacijos specialistų ugdymu.

KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete, kurio ištakos siekia 1922 m., vykdomos taikomosios matematikos ir fizikos, medžiagų mokslų ir tarpsritinės studijos bei atliekami moksliniai tyrimai. Iš viso fakultete dirba 119 dėstytojų, studijuoja apie 450 studentų. Kasmet studijas baigia apie 120 studentų, kurių įsidarbinamumas siekia 90 proc., o įgūdžiai vertinami darbo rinkoje. Fakulteto dėstytojai ir studentai yra ne kartą pelnę svarbius apdovanojimus, įvertinti mokslo premijomis. Tai pirmasis šalies fakultetas, sukūręs sustiprintų studijų grupę ir kuriantis Baltijos šalyse unikalias studijų programas.

Vykdydamas studijų programas fakultetas glaudžiai bendradarbiauja su verslo, pramonės atstovais – bendradarbiaujama tiek studijų kokybės gerinimo, tiek studijų procese. Fakulteto mokslininkai užmezgę tvirtus saitus su iškiliais tarptautiniais universitetais ir kolegomis iš viso pasaulio. Paskaitas studentams atvyksta skaityti profesionalai iš JAV, Japonijos, Italijos, Danijos, Švedijos, JK ir kitų šalių. Fakultetas turi 62 partnerius Erasmus+ ir dvišaliams studentų ir darbuotojų mainams.

Fakultete nuolat vyksta įvairūs studentams skirti ar moksliniai renginiai ir konferencijos. 2017 metais fakultetas startavo su analogų Lietuvoje neturinčiomis industrinės matematikos dirbtuvėmis. 2018 m. įkurta vienintelė Lietuvoje „KTU Big Data School“.

Populiarindamas matematikos, fizikos ir medžiagų mokslus ir siekdamas ugdyti išmintingus ateities specialistus fakultetas bendradarbiauja su mokyklomis, organizuoja Prof. K. Baršausko fizikos konkursą moksleiviams, Prof. J. Matulionio jaunųjų matematikų konkursą ir tarpdisciplininį konkursą moksleiviams MEKA, skaito mokiniams įdomias paskaitas.

Fakultete yra Fizikos, Taikomosios matematikos ir Matematinio modeliavimo katedros.

Fakulteto taryba:

  1. Tarybos pirmininkė prof. dr. Diana Adlienė
  2. doc. dr. Jurgita Dabulytė-Bagdonavičienė
  3. doc. dr. Vytautas Janilionis
  4. Liudas Liutkevičius
  5. doc. dr. Kęstutis Lukšys
  6. doc. dr. Bronė Narkevičienė
  7. prof. dr. Liutauras Marcinauskas
  8. doc. dr. Paulius Palevičius
  9. Eglė Ramanauskienė
  10. doc. dr. Živilė Rutkūnienė
  11. doc. dr. Loreta Saunorienė
  12. doc. dr. Kristina Šutienė
  13. Kamilė Antanaitytė 
  14. Ugnė Orinaitė 

Fakulteto studijų kokybės komitetas:

  1. Komiteto pirmininkė doc. dr. Živilė Rutkūnienė
  2. doc. dr. Kęstutis Lukšys
  3. prof. dr. Liutauras Marcinauskas
  4. doc. dr. Benas Gabrielis Urbonavičius
  5. prof. dr. Eimutis Valakevičius

Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto ištakomis laikomi 1920-ieji metai, kai Kaune buvo įsteigti Lietuvos Aukštieji Kursai, į kurių sudėtį įėjo ir Matematikos-fizikos skyrius. 1922 m. vasario 16 d., įkūrus Lietuvos universitetą Kaune, buvo įsteigtas Matematikos-gamtos fakultetas, kuris vykdė veiklą iki 1940 m. rudens. Ministrų Tarybos 1940-07-25 nutarimu nuo 1940-09-01 Matematikos-gamtos fakulteto veikla Vytauto Didžiojo universitete buvo sustabdyta, fakultetas perkeltas į Vilniaus universitetą. Vykstant visoms Lietuvos universiteto – Vytauto Didžiojo universiteto – Kauno politechnikos instituto – Kauno technologijos universiteto reorganizacijoms, Fizikos ir matematikos katedros, pastarosios nors ir keisdamos pavadinimus, Universitete išliko nuo pat jų įkūrimo 1922 m. Lietuvos universiteto Matematikos–gamtos fakultete.

1993 metų balandžio 27 d. Kauno technologijos universiteto rektorius Kęstutis Kriščiūnas, remdamasis 1993 m. balandžio 21 d. Senato nutarimu, išleido Nr. A-104 įsakymą, kuriame buvo skelbiama, kad „Nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. Aukštosios matematikos, Bendrosios matematikos ir Fizikos katedrų pagrindu įsteigiamas Fundamentaliųjų mokslų fakultetas“. Tokiu būdu 1993 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto pagrindu įkurtas Fundamentaliųjų mokslų fakultetas, o 2014 m. sausio 1 d. Fundamentaliųjų mokslų fakultetas susigrąžino ir savo pirminį pavadinimą iš Lietuvos universitete buvusio Matematikos-gamtos fakulteto ir tapo Matematikos ir gamtos mokslų fakultetu.

Įsteigiant fakultetą buvo siekiama suaktyvinti fizikų ir matematikų mokslinę veiklą bei tobulinti KTU fakultetų studentų parengimą matematikos ir fizikos kryptyse. Kartu buvo siekiama suteikti daugiau savarankiškumo fizikos ir matematikos krypties katedroms, kad jos galėtų kuruoti savo krypties studijų programas bei rengti specialistus.

1996 m. buvo įkurta fakulteto studentų atstovybė FUMSA. Ji labai sėkmingai veikia ir iki šiol. Iniciatyvūs ir aktyvūs studentai jau daugelį metų kasmet organizuoja įvairius renginius studentams ir visuomenei, aktyviai prisideda prie fakulteto bendruomenės iniciatyvų bei dalyvauja Kauno miesto visuomeniniame gyvenime.

Dekanatas

doc. dr. Bronė Narkevičienė

Doc. Dr. Bronė Narkevičienė

Dekanė
doc. dr. Mantas Landauskas

Doc. Dr. Mantas Landauskas

Mokslo prodekanas
doc. dr. Živilė Rutkūnienė

Doc. Dr. Živilė Rutkūnienė

Studijų prodekanė
Virginija Klusienė

Virginija Klusienė

Administravimo vadovė
 

D. U. K.

Kur ir ką galėsiu dirbti baigęs Taikomosios matematikos studijų programą?

Baigę Taikomosios matematikos bakalauro studijas gali dirbti analitikais, rinkos tyrėjais, analitikais-programuotojais, modeliavimo ir duomenų analizės specialistais, statistikais, įvairių įmonių ir įstaigų modeliavimo, projektavimo, informacijos analizės skyriuose, draudimo kompanijose, bankuose, vertybinių popierių biržose, finansų technologijų įmonėse ir t. t. Taip pat galima tęsti studijas aukštesnėse pakopose ir rinktis mokslininko kelią.

Ką mokėsiu baigęs Taikomosios  matematikos studijas?

Baigęs Taikomosios matematikos bakalauro studijas išmanysi taikomosios matematikos teoriją, skaičiavimo algoritmus, modeliavimo, optimizavimo, analizės, tyrimo ir saugos metodus;
Gebėsi analizuoti situaciją, parinkti tinkamus metodus praktiniams ekonomikos, informatikos, inžinerijos, medicinos, draudimo, verslo ir kitų sričių uždaviniams spręsti ir pagrįsti priimamus sprendimus;
Turėsi išlavintą loginį ir analitinį mąstymą, gilių matematikos ir informatikos teorinių bei praktinių žinių.

Kokios specializacijos yra galimos Taikomosios matematikos bakalauro studijų programoje?

Galimos dvi Taikomosios matematikos studijų specializacijos: Duomenų analizė ir sauga bei Finansinių technologijų matematiniai metodai. Pasirinkę pirmąją, studentai įsisavina skaitmeninių vaizdų analizės metodų, duomenų apdorojimo priemonių žinias, išmoksta analizuoti ir apdoroti realius duomenis naudojant programinę įrangą, spręsti duomenų saugos problemas bei vertinti riziką. Studijuodami antrąją, įsisavina rizikos teorijos, ekonomikos, finansų matematikos, kriptografijos, blokų grandinių žinias, išmoksta taikyti matematikos metodus vystant esamas ir kuriant naujas finansines technologijas.

Ar studijuojant Taikomosios matematikos bakalaure yra galimybė laisvai rinktis modulius?

Taip, studijų metu galima laisvai rinktis iki 8 modulių. Kai kurie moduliai yra rekomenduojami ir išklausius jų blokus galima įgyti atitinkamą matematikos specializaciją arba įgyti kitų studijų krypčių kompetencijas (BA+).

Kuo skiriasi Taikomosios matematikos ir Duomenų mokslo ir inžinerijos bakalauro studijų programos?

Taikomosios matematikos bakalauro studijų programoje studijuojami taikomosios matematikos metodai, kurie dažniausiai naudojami daugelyje taikymo sričių, ir matematikos programinės įrangos taikymai matematinių modelių realizacijai. Konkrečios taikymo srities pasirinkimas realizuojamas per specializacijas arba studentų individualius modulių rinkinius.

Duomenų mokslo ir inžinerijos studijų metu suteikiamos susietos tarpkryptinės / tarpdisciplinines žinios ir išugdomi gebėjimai iš taikomosios matematikos ir informacijos sistemų studijų krypčių, užtikrinančius efektyvų duomenų mokslo ir duomenų inžinerijos uždavinių sprendimą visoje naudos iš duomenų gavimo grandinėje (nuo duomenų išgavimo ir apdorojimo iki sprendimų priėmimo).

Suteikiamos kitokios taikomosios matematikos ir gilesnės IT žinios, kurių neįmanoma suteikti įsteigus naują specializaciją taikomosios matematikos studijų programoje (specializacijai skiriama tik 30 kreditų (5 moduliai), ir to tikrai negana). Plačiau apie Taikomosios matematikos ir Duomenų mokslo ir inžinerijos studijų programų skirtumus.

Ką mokėsiu baigęs Duomenų mokslo ir inžinerijos bakalauro studijas?

Baigęs Duomenų mokslo ir inžinerijos bakalauro studijas išmanysi duomenų mokslo, dirbtinio intelekto ir kitus mašininio mokymosi metodus, informacines sistemas, jų specifikavimo ir projektavimo metodus. Gebėsi dirbti su įvairiomis sistemomis tvarkant ir analizuojant duomenis, kurti naujus sprendimus, skirtus į efektyvų duomenų apdorojimą, ir pateikti įžvalgas, reikalingas verslo sprendimams priimti. Turėsi gilių duomenų mokslo ir informacinių sistemų teorinių bei praktinių žinių.

Koks Duomenų mokslo ir inžinerijos specialistų poreikis ?

Pastebimas didelis duomenų specialistų poreikis dabar ir jo augimo perspektyva ateityje Lietuvoje, Europos Sąjungoje ir pasaulyje.

Šiuo metu Lietuvos darbo rinkoje jau yra specialistų, gerai išmanančių matematikos ir informatikos dalykus. Tačiau bendraujant su verslo ir viešojo sektoriaus atstovais išaiškėjo, kad stokojama specialistų, pasižyminčių analitinėmis žiniomis ir įgūdžiais bei gebančių siūlomus sprendimus diegti ir automatizuoti informacinėse sistemose, užtikrinant jų patikimumą, operatyvumą ir suderinamumą su verslo procesais. Todėl, atliepiant pasaulio darbo rinkos tendencijas, tokių duomenų mokslo ir inžinerijos specialistų poreikis yra ir Lietuvoje.

Smulkiame ir vidutiniame versle jaučiamas universalių duomenų specialistų poreikis. Šios įmonės dažniausiai negali leisti sau turėti specialistų komandos, kurios nariai galėtų pasidalinti informacinių sistemų valdymo ir analitikos uždavinius. Todėl duomenų mokslo ir inžinerijos absolventai, turintys duomenų inžinerijos ir duomenų mokslo įgūdžių ir galintys savarankiškai valdyti visą informacinę sistemą bei efektyviai integruoti išmanias duomenų valdymo ir sprendimų priėmimo technologijas, bus puikus pasirinkimas smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms. Didžiosiose įmonėse duomenų mokslo ir inžinerijosprogramos absolventai dėl savo tarpkryptinių gebėjimų galės būti jungiamąja grandimi tarp analitikos ir informacinių technologijų skyrių. Gerai suprasdami duomenų mokslo problemas ir jų sprendimo būdus jie geriau parengs informacinių sistemų kūrimo arba jų tobulinimo specifikacijas ir ženkliai prisidės prie jų vystymo.

Kur ir ką galėsiu dirbti baigęs Duomenų mokslo ir inžinerijos studijų programą?

Duomenų mokslo ir inžinerijos studijų programos absolventai gali dirbti duomenų mokslininkais, duomenų inžinieriais, sistemų analitikais, informacinių sistemų projektuotojais, duomenų analizės specialistais, analitikais-programuotojais. Jie dirba įvairių įmonių ir įstaigų modeliavimo, projektavimo, informacijos analizės ir informacinių technologijų skyriuose, draudimo kompanijose, bankuose, naujųjų finansinių technologijų (angl. FinTech) įmonėse.

Ar studijuojant Duomenų mokslą ir inžinerija yra galimybė laisvai rinktis modulius?

Iš dalies. Yra galimybė rinktis alternatyvius modulius iš sąrašo taikomosios matematikos ir informacijos sistemų kryptyse atskirai.

  • Kuo turėčiau domėtis, kad Medžiagų fizikos ir nanotechnologijų studijų programa man patiktų?

Turėtum norėti suprasti medžiagas įvairiapusiškai bei domėtis fizika ir chemija. Šioje studijų programoje studentai, turintys matematinį – analitinį mąstymą, save taip pat realizuoja geriau.

  • Ar galiu stoti į Medžiagų fiziką ir nanotechnologijas, jei nesimokiau fizikos ar chemijos 10-12 klasėje?

Žinoma! Mus kiekvienais metais renkasi studentai, kurie nėra mokęsi fizikos arba chemijos po 10 klasės. Nors šių žinių prireiks studijų laikotarpiu, bet per pirmuosius metus dėstomi fizikos ir chemijos moduliai yra skirti žinių išlyginimui. Taip pat universitete veikia tutorių pagalba sunkiau besisekantiems moduliams, o fakultete veikia „S.O.S pagalba“, kurioje aukštesniųjų kursų studentai savanorystės pagrindais padeda žemesniųjų kursų studentams suprasti mokomuosius dalykus. Todėl, pirmaisiais studijų metais, įdėjus šiek tiek daugiau pastangų toje srityje, kurios nesimokei mokykloje po 10 klasės, gebėsi sėkmingai studijuoti aukštesniuose kursuose.

  • Kuo Medžiagų fizikos ir nanotechnologijų bakalauro studijų programa skiriasi nuo fizikos ir chemijos studijų programų?

Norint pažinti medžiagą ir ją gebėti taikyti reikiamoje srityje, būtina medžiagą nagrinėti tiek iš fizikinių savybių pusės, tiek ir iš cheminių savybių pusės, būtina žinoti, kaip suprojektuoti medžiagą ar iš jos padarytą konstrukciją taip, kad ji atlaikytų, taip pat reikia gebėti aprašyti matematiškai procesus, vykstančius medžiagose bei juos suprogramuoti. Taigi, ši studijų programa yra tarpdisciplininė, sujungianti fizikos, chemijos, mechanikos, IT, kokybės kontrolės ir kt. žinias. Tradicinėse fizikos ar chemijos studijų programose yra labiau koncentruojamasi į vieną iš sričių – fiziką arba chemiją.

  • Kokios yra karjeros galimybės, baigus Medžiagų fizikos ir nanotechnologijų bakalauro studijų programą?

Medžiagų fizikos ir nanotechnologijų absolventai išeina iš KTU pasirengę dirbti įvairiose technologinėse ar inžinerinėse srityse, įskaitant nanotechnologijų, mikroelektronikos, biotechnologijų, energetikos, gamybos pramonę, aviacijos inžineriją, kokybės valdymą, duomenų analizės ir IT sektoriuje. Tarpdisciplininis mokymas studentams suteikia įvairias profesines galimybes, įskaitant karjerą mokslinių tyrimų, konsultavimo, pramoninių tyrimų srityse.

  • Kaip yra sudarytas studijų programos tinklelis?

Studijų laikotarpiu mokysiesi teorinėse paskaitose, praktikumuose, siejančiuose teoriją ir praktines užduotis bei gilinsi savo įgūdžius dirbdamas su laboratorine technologine įranga laboratorinių darbų metu. Dėstytojai per paskaitas naudoja inovatyvius dėstymo metodus, tokius, kaip problemomis grįstas mokymas, projektais grįstas mokymas, atvejo analizės ir kt.

Studijų programa yra sudaryta taip, kad per pirmuosius ir antruosius studijų metus įgytum tvirtus matematikos, fizikos ir chemijos pagrindus. Antraisiais metais taip pat pradėsi gilintis į medžiagų mokslą per kursus, susijusius su pagrindinėmis medžiagų savybėmis, taip pat įgysi inžinerinio kompiuterinio projektavimo žinių ir susipažinsi su medžiagų taikymo, parinkimo įvairioms sritims aspektais. Trečiaisiais ir ketvirtaisiais studijų metais toliau gilinsiesi į fundamentaliąsias medžiagų savybes, procesus, vykstančius medžiagose. Trečiųjų metų pabaigoje ir ketvirtaisiais metais sutelksi dėmesį į eksperimentinių ir analitinių įgūdžių tobulinimą per mokslinių tyrimų, produkto vystymo projektą ir baigiamąjį bakalauro projektą. Studentams studijų laikotarpiu taip pat yra suteikiamos profesinio bendravimo, kokybės užtikrinimo, valdymo, darbo komandoje, idėjų generavimo, ekonominio raštingumo žinios ir įgūdžiai.

Kokios krypties universitetinio bakalauro studijas baigusieji gali studijuoti Didžiųjų verslo duomenų analitiką?

Į Didžiųjų verslo duomenų analitikos magistrantūros studijų programą priimami asmenys, turintys universitetinį matematikos, inžinerijos, fizinių, technologijų ir kitų studijų krypčių bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Būtina sąlyga yra ta, kad bakalauro diplomo priedėlyje turi būti nemažiau kaip 22 kreditai matematikos studijų krypties dalykų. Kolegijų bakalauro kvalifikacinį laipsnį įgiję asmenys gali būti priimami, jeigu jie turi technologijų ar fizinių mokslų studijų krypčių profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir baigė 60 kr. papildomąsias studijas.

Kokie moduliai priskiriami matematikos krypties dalykams?

Matematikos krypties dalykams priskiriami tokie moduliai: Aukštoji matematika, Matematinė analizė, Tikimybių teorija, Statistika, Ekonometrija, Taikomoji matematika, Tiesinė algebra, Diskrečioji matematika, Matematinė logika ir t. t.

Ar galiu stoti į Didžiųjų verslo duomenų analitikos studijų programą, jei neturiu programavimo pagrindų?

Programa yra tarpkryptė, kurioje visoms trims studijų kryptims: matematikai, ekonomikai ir informatikai, yra skiriamas didelis dėmesys. Sėkmingam studijų startui būtų gerai turėti bent minimalius programavimo pagrindus, tačiau tai neprivaloma. Studijų metu studentams organizuojame neprivalomus išlyginamuosius mokymus.

Kur vykdomos Didžiųjų verslo duomenų analitikos studijos?

Studijos vykdomos Kaune ir Vilniuje. Studijos Kaune vykdomos darbo dienų vakarais, o Vilniuje – penktadienio popietėmis ir šeštadieniais.

Ar studijos intensyvios? Ar galima suderinti studijas ir darbą?

Dėl studijų derinimo su darbu – labai individualu. Studijos nėra iš lengvųjų, pakankamai intensyvios, darbo įdėti tikrai reikės nemažai. Tuo galite įsitikinti peržiūrėję modulių aprašymus https://stojantiesiems.ktu.edu/programme/m-didziuju-verslo-duomenu-analitika/#dalykai Skiltyje „Studijų modulio vedimo forma Pagrindinė / Ciklinė savaitgalinė“ rasite visus atsiskaitymus kokie bus ir kurią studijų savaitę vyks patys atsiskaitymai. Paprastai visi mūsų studentai dirba. Lengviau tiems, kurie dirba srityse, susijusiose su studijuojama studijų programa. Tokių studentų motyvacija, kad ir intensyvioms studijoms, yra didesnė.

Kokie verslo atstovai dalyvauja Didžiųjų verslo duomenų analitikos programos studijų procese?

Bendradarbiaujame su koncernu SBA, UAB „Adform“, „DataDog“, „Exacaster“, „NFQ“, SEB banku, „Gintarine“ vaistine, UAB „Kesko Senukais“, „Western Union“, „Swedbank“ banku, „TransUnion“, „R1RCM“, Valstybine mokesčių inspekcija ir kt.

Kuo skiriasi pirmosios ir antrosios pakopos Taikomosios matematikos studijos?

Pirmos pakopos Taikomosios matematikos absolventas gali dirbti matematiku, statistiku, statistikos, finansų (FinTech) ir draudimo tarnautoju, finansų analitiku, vertybinių popierių ir finansų makleriu ir brokeriu, sistemų analitiku, jaunesniuoju duomenų analitiku.

Antros pakopos Taikomosios matematikos absolventas dėl plataus gebėjimų spektro (algoritmų bei modelių kūrimo, taip pat finansinių rinkų žinių) gali dirbti duomenų analitiku (FinTech), verslo analizės vadovu, finansinės rizikos valdytoju, mokslinių tyrimų ir plėtros vadovu, mokslo darbuotoju, finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovu.

Kuo skiriasi Taikomosios matematikos magistrantūros studijos nuo Didžiųjų veslo duomenų analitikos magistrantūros studijų?

Taikomosios matematikos magistrantūra yra vienkryptė studijų programa A02 Taikomosios matematikos kryptyje, o DVDA – tarpkryptė studijų programa su pagrindine kryptimi A02 Taikomoji matematika ir  dviem papildančiomis kryptimis J01 Ekonomika ir B01 Informatika.

Taikomosios matematikos magistrantūra yra tęstinė, gilinamojo pobūdžio studijų programa. Taikomosios matematikos magistro studijų programos atveju yra galimybė pasirinkti vieną iš dviejų krypties eksperto kompetencijų: Duomenų tyryba arba Finansų matematika, arba tapti tarpkrypčiu ekspertu renkantis vieną iš MA+ kompetencijų blokų.

Taikomosios matematikos programa orientuota į gilesnį matematikos supratimą ir jos taikymą sprendžiant įvairias problemas. Duomenų analizė yra tik viena iš nagrinėjamų krypčių ir ji gali būti taikoma įvairios kilmės duomenims. Didžiųjų verslo duomenų analitikos programoje orientuojamasi tik į duomenų analitiką ir jos taikymą verslo problemoms spręsti. Čia labai svarbus ekonominių procesų supratimas, todėl programa yra tarpkryptė ir prie matematikos žinių papildomai suteikiamos ir ekonomikos, ir informatikos žinios.

Taikomosios matematikos magistrantūros programos absolventas gali dirbti analitiku, mokslininku-tyrėju, analitiku-programuotoju, aktuaru (draudimo matematiku), modeliavimo ir duomenų analizės specialistu mokslo institutuose ir universitetuose, draudimo kompanijose, bankuose, vertybinių popierių biržose, finansinių technologijų, konsultavimo, gamybos, logistikos ir prekybos kompanijose ir kitose įstaigose.

Didžiųjų verslo duomenų analitika – vienintelė studijų programa Lietuvoje orientuota į matematikos, ekonomikos ir informatikos kompetencijų sinerginį ugdymą.

idžiųjų verslo duomenų analitikos programos tikslas yra parengti naujos kartos analitikus, įgijusius gilių matematikos, informatikos ir verslo žinių, gebančius analizuoti didžiųjų verslo duomenų rinkinius, konceptualiu lygmeniu atpažinti verslo problemas, kūrybiškai taikyti įgytas žinias, sudaryti matematinius modelius bei algoritmus pagrįstiems verslo sprendimams priimti ir verslo įžvalgoms kurti, kritiškai vertinti duomenis ir rezultatus,  gebančius dirbti tarpdisciplininėje komandoje. Programoje daug komandinių projektinių darbų, kuriuose nagrinėjamos realių įmonių realios problemos, dirbama su realiais duomenimis. Modulius veda tarpkryptės dėstytojų komandos.

Didžiųjų verslo duomenų analitikos programos absolventas gali dirbti didžiųjų duomenų ir verslo sistemų analitiko, sprendimų konsultanto, rizikos vertinimo bei vadovaujamą darbą įvairiose verslo (elektronines komercijos, transporto, logistikos, farmacijos, sveikatos apsaugos, finansų, draudimo, telekomunikacijų) ir valstybinėse organizacijose.

Kuo išskirtinė yra Medžiagų fizikos magistrantūros studijų programa?

Medžiagų fizika – tai fizinių mokslų, tokių kaip chemija, kietojo kūno mechanika, kietojo kūno fizika ir medžiagų mokslas, sinergija. Medžiagų fizika laikoma kondensuotosios medžiagos fizikos pogrupiu ir taiko pagrindines kondensuotosios medžiagos sąvokas sudėtingoms daugiafazėms terpėms, įskaitant technologiniu požiūriu svarbias medžiagas. Moderniojoje medžiagų fizikoje didelis dėmesys skiriamas nanotechnologijoms ir jų inovatyviems taikymams.

Kur ir ką galėsiu dirbti baigęs Medžiagųs fizikos magistrantūros studijų programą?

Medžiagų fizikos specialistui atsiveria lanksčios galimybės tapti technologijų specialistu ir ekspertu, konsultuojant įvairios pakraipos gamybos įmones, projektuoti ir kurti specialaus taikymo medžiagas ir konstrukcijas pradedant statybos inžinerija, baigiant bioinžinerija. Studijų metu įgyta patirtis ir žinios suteikia galimybes pradėti ir savo verslą aukštųjų technologijų srityje ar siekti mokslininko karjeros tęsiant studijas doktorantūroje.

Kas yra medicinos fizikai ir ką jie veikia?

Medicinos fizikai – tai nedidelė profesionalų bendruomenė, dirbanti medicinos srityje ir padedanti medicinos personalui suprasti, panaudoti fizikinius metodus medicinoje ir apsisaugoti nuo nematomo, bet labai galingo fizikinio reiškinio – jonizuojančios spinduliuotės. Tai specialistai, kurie gali teikti klinikines bei mokslines rekomendacijas diagnozuojant ligas bei gydant onkologinius pacientus, konsultuoti techninių, technologinių ir metodinių spindulinės medicinos taikymo galimybių medicininėje praktikoje klausimais.

Kokios yra karjeros galimybės, baigus Medicinos fizikos magistrantūros studijų programą?

Daugiau nei 90 % medicinos fizikos programos absolventų dirba srityse, kur tiesiogiai naudoja studijų metu įgytas žinias ir patirtį. Programos absolventai dirba radiacinės saugos specialistais, dozimetrijos specialistais, pradeda savo startuolius jonizuojančios spinduliuotės srityje ir žinoma svarbiausia – medicinos fizikais gydymo įstaigose. Kiekviename Lietuvos spindulinės terapijos skyriuje dirba bent po vieną programos absolventą.

 

Partneriai ir bendradarbiavimas

 

Rėmėjai