Ryga

Ryga latv. Rīga

Rygos panorama

Ryga 56°57′0″ š. pl. 24°06′0″ r. ilg. / 56.95000°š. pl. 24.10000°r. ilg. / 56.95000; 24.10000 (Ryga)Koordinatės: 56°57′0″ š. pl. 24°06′0″ r. ilg. / 56.95000°š. pl. 24.10000°r. ilg. / 56.95000; 24.10000 (Ryga)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Latvija
Istorinis regionas	Vidžemė

Įkūrimo data	1201

Gyventojų (2021^[1])	614 618
Plotas	307,17 km²
Tankumas (2021^[1])	2 001 žm./km²
Altitudė	7 m

Pašto kodas	LV-10(01-84)
Tinklalapis	www.riga.lv
Vikiteka	RygaVikiteka

Kirčiavimas	Rygà

Ryga (latv. Rīga, lyv. Rīgõ) – Latvijos sostinė ir didžiausias miestas, išsidėstęs prie Rygos įlankos ties Dauguvos žiotimis. Rygoje gyvena trečdalis visų Latvijos gyventojų^[2], tai yra didžiausias Baltijos valstybių miestas. Rygos teritorija yra 307,17 kv.km ir virš jūros lygio iškilusi nuo 1 iki 10 metrų, smėlėtoje žemumoje.^[3]

Rygos vaizdas

Nacionalinis teatras

Ryga buvo įkurta 1201 m. ir priklausė Hanzos miestų sąjungai. Rygos senamiestis yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, miestas ypač žymus gausia Art Nouveau (Jugendstil) ir XIX a. medine architektūra. Miestas yra vienas iš Europos plytų gotikos kelio stočių.

Rygoje yra daugybė akademinių institucijų, tarp jų Latvijos universitetas (Latvijas Universitāte), Rygos technikos universitetas (Rīgas Tehniskā universitāte) ir Rygos Stradinio universitetas (Rīgas Stradiņa universitāte). 1989 m. įkurtas didžiausias automobilių muziejus Baltijos šalyse.

2016 m. Rygoje lankėsi daugiau nei 1,4 mln. svečių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Rygos istorija.

XII a. pabaigoje pradėtos pirmosios misijos, kuriomis siekta pakrikštyti rytų Pabaltijo gyventojus. Po kelių sėkmingų žygių 1197–1199 m. palei Dauguvą buvo įkurta vokiečių riterių vienuolių kolonija. Pirmoji įtvirtinta gyvenvietė vadinosi Ikskuliu (Uexküll; dabartinė Ikškilė).

Oficialia Rygos miesto data laikomi 1201 m. Miestą įkūrė vyskupas Albertas (Albert von Buxhöwden, 1165–1229), kuris buvo ir Kalavijuočių ordino įkūrėjas (1202 m.). Nuo 1255 m. Rygos arkivyskupo rezidencija. 1282 m. miestas tapo Hanzos sąjungos nariu. Po Livonijos padalijimo 1561 m. miestas 20 metų liko nepriklausomas ir tik 1581 m. atiteko Abiejų Tautų Respublikai. Vėliau, 1621–1709 m., Ryga buvo švedų valdžioje, o nuo 1710 m. iki I pasaulinio karo buvo Rusijos imperijos sudėtyje. Iki XIX a. pabaigos Ryga pamažu išaugo į vieną iš svarbiausių Rusijos imperijos uostų, gyventojų skaičius tarp 1850 ir 1900 m. padidėjo keturis kartus. 1900 m. pusė Rygos gyventojų buvo Baltijos vokiečiai, po ketvirtį rusų ir latvių.

1868 m. buvo įkurta Rygos latvių draugija, kuri pradėjo rūpintis latvių kultūros puoselėjimu ir suorganizavo tris pirmąsias dainų šventes.^[4]

1918–1940 m. Ryga buvo nepriklausomos Latvijos Respublikos sostine, 1940–1941 m. ir 1944–1990 m. Latvijos SSR sostine. 1941–1944 m. Rygoje buvo įsikūrusi Trečiojo Reicho Ostlando komisariato centrinė būstinė. Ryga, tarpukario laikotarpio nepriklausomos Latvijos sostinė, smarkiai nukentėjo per abu pasaulinius karus. 1944 m. Raudonajai armijai įžengus į Rygą, prasidėjo beveik penkis dešimtmečius trukęs komunistinis valdymas. Iki šiol Rygoje gyvena daugiau etninių rusų, negu latvių. Santykiai tarp abiejų grupių retai būna nuoširdūs.^{[reikalingas šaltinis]} Nuo 1991 m. Latvijos Respublikos sostinė.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rygos miestas yra Latvijos centrinėje dalyje, Rygos įlankos pietinėje pakrantėje, Vidurio Latvijos žemumoje, arba tiksliau Rygos ir Tyrelių lygumos teritorijoje. Reljefas – smėlėta lyguma, virš jūros lygio pakilusi 1–10 m. Istorinis centras yra kairiajame Dauguvos krante, apie 10 km prieš Dauguvai įtekant į Baltijos jūrą. Miesto ribose yra keli ežerai, didžiausi iš jų – Kyšezeras Mežaparke ir Juglas šiaurės rytuose. Rygos miesto plotas yra 307 km².

Reljefas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rygos miesto teritorija yra palyginus žemai. Vidutinis aukštis yra apytiksliai 3-6 metrai virš jūros lygio. Aukščiausias taškas yra Dzegužkalnis (28 metrai v. j.l.)

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rygos klimatą ir oro sąlygas lemia Atlanto vandenyno oro masės ir su jomis ateinantys ciklonai. Vasaros yra palyginti vėsios ir debesuotos, o žiemos santykinai šiltos su dažnais atodrėkiais. Sniegas iškrinta gruodį ir laikosi iki kovo mėnesio.

228 dienas virš Rygos būna Atlanto vandenyno oro masės. Saulės kampo maksimumas būna liepos 22 dieną – 56,4°, o mažiausias – tik 9,6° virš horizonto. Dėl to, kad metinis debesuotumas yra žymus, vasarą saulė šviečia vidutiniškai 54-57 %, o žiemą tik 14-25 %. Vidutiniškai saulė per metus Rygoje šviečia 1812 valandų – liepą vidutiniškai 282 valandas, o gruodį – 25 valandas.

Rygos klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Rekordinė aukščiausia °C	10,2 (2007)	13,5 (1990)	20,5 (1968)	27,9 (2000)	30,1 (1958)	32,5 (1988)	34,1 (2002)	33,6 (2002)	29,3 (1968)	23,4 (1966)	17,2 (1968)	11,5 (1953)	34,1 (2002)
Vidutinė aukščiausia °C	0,1	0,1	5,1	9,6	17,1	20,2	21,9	21,2	16,0	10,5	5,0	1,1	10,7
Vidutinė temperatūra °C	−3,5	−3,4	0,1	5,0	11,6	15,3	17,2	16,5	11,8	7,1	2,3	−1,5	6,5
Vidutinė žemiausia °C	−5,4	−5,5	−2,2	1,4	6,8	10,1	12,5	12,1	7,7	4,1	0,5	−3,6	3,2
Rekordinė žemiausia °C	−33,7 (1970)	−34,9 (1956)	−23,3 (1960)	−11,4 (1997)	−5,3 (1944)	−1,2 (1965)	4,0 (1968)	0,0 (1966)	−4,1 (1996)	−8,7 (1979)	−19,0 (1998)	−31,9 (1978)	−34,9 (1956)
Krituliai mm	35	25	31	39	43	68	82	84	81	60	59	48	655
Duomenys: Rygos klimatas^[5] 2009 01 16

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki XIII a. Rygos miestas buvo senamiesčio (Vecrīga) ribose, kurio plotas yra pora kvadratinių kilometrų. Iki 1774 m. miesto teritorija padidėjo keliskart, užimdama jau didžiąją dalį dabartinės miesto centro dalies. 1728 m. prijungtos papildomos teritorijos dešiniajame ir kairiajame Dauguvos krantuose. 1786 m. prijungta Sarkandaugava, Zemitanų stoties rajonas, Katlakalnas ir kt. teritorijos.

1904 m. prijungti Mežaparkas, Čiekurkalnas, Teika, Jugla, Ilgiuciemas ir kt. 1919 m., kartu su nepriklausomos Latvijos valstybės paskelbimu, prijungtos teritorijos dabartinio Purvciemo, Imantos, Zolitūdės, Pleskodalės vietoje, taip pat mažos teritorijos Ziepniekkalne ir kt.

1927 m. prie Rygos miesto buvo prijungta praktiškai visa šių dienų Pardaugavos teritorija, įskaitant Bolderają ir Daugavgryvą, taip pat atskiros teritorijos Dauguvos dešiniajame krante (Vecmylgravis, Jaunciemas, dalis Pliavniekų ir Mežciemo bei kt.). Po kitų teritorinių reformų daugiau ar mažiau Rygos teritorija įgavo dabartines ribas.

Rygos miestas yra padalytas į šešis teritorinius vienetus: Centro, Kuržemės ir Šiaurinį rajonus, taip pat Latgalos, Vidžemės ir Žemgalos priemiesčius. Kiekvienas teritorinis vienetas turi savo savivaldybę ir teismų sistemą.

Rygos panorama

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po 1990 m. Rygos gyventojų skaičius stabiliai mažėja dėl emigracijos. 2008 m. pradžioje mieste gyveno apie 719 613 gyventojų, gerokai mažiau nei 1990 m., kai čia gyveno 912 000 gyventojų. Gyventojų skaičius daugiausia sumažėjo, kai po nepriklausomybės paskelbimo išvyko dalis rusų.

Nuo Rygos įkūrimo XIII a. iki XVI a. pabaigos mieste gyveno beveik vien tik vokiečiai. Vokiečių administracija stengėsi išlaikyti šią vokiečių salą baltų aplinkoje ribodami latvių teises apsigyventi mieste. Rygai XVI-XIX a. patekus į Abiejų Tautų Respublikos, o vėliau Rusijos imperijos sudėtį vokiečiai pamažu prarado savo išskirtines privilegijas, nors ir išlaikė tiek ekonominio, tiek politinio ir religinio gyvenimo kontrolę mieste. Etninė ir kalbinė miesto sudėtis ėmė stipriai diferencijuotis.

Mieste apsigyveno žydai, rusai, lenkai, lietuviai, ukrainiečiai, baltarusiai ir kt. Pirmoje XX a. pusėje miestas patyrė keletą tragiškų istorinių įvykių, susijusių su revoliucijomis ir pasauliniais karais, kas stipriai paveikė jos demografinę istoriją. Antrojoje XX a. pusėje ėmė daugėti rusų ir kitų SSRS tautų atstovų (ukrainiečių, baltarusių) dalis. Šiuo metu latvių ir rusų procentas Rygoje apylygis (atitinkamai 42,3 ir 41,7 proc.).