apie dvigubÄ… pilietybÄ™

Nelabai yra tekÄ™ yra turÄ—ti tiek kartÄ—lio, kiek Å¡iom dienom – girdint įvairių visuomenÄ—s lyderių nuomones apie tai, ar reikia dvigubos pilietybÄ—s, ir ko turÄ—tų reikalauti Å¡alis iÅ¡ savo emigrantų. Daug tų kalbų ir argumentų gal ir turi kažkokios prasmÄ—s mažyÄiame burbuliuke, bet ne visi mes jame esame. PamÄ—ginsiu parodyt kitas puses – kodÄ—l aÅ¡ galiu galvot, kad dabartinÄ— situacija yra neteisinga, ir kodÄ—l reikÄ—tų kažkÄ… keist.

Visų pirma – kodÄ—l iÅ¡ viso reikia kitos pilietybÄ—s. Daug tų argumentų priklauso nuo to, kur gyveni, ir kaip ta Å¡alis žiÅ«ri į savo pilietybÄ™. JAV de facto leidžiama dviguba pilietybÄ—, ir jos atsisakyt nÄ—r taip lengva – tai pasas, kurio turÄ—tum atsisakyt paskutinio, ir jo atsisakius laukia daug problemų. Tai nÄ—ra pasas, kurį barsto iÅ¡ malÅ«nsparnių, pilietybÄ—s ceremonijose žmonÄ—s braukia akį ir per egzaminÄ… turi pasakyt, kas yra aukÅ¡Äiausio teismo pirmininkas.

Gyvenant JAV, pilietybÄ— reikalinga ne tik federaliniuose rinkimuose, bet ir vietiniuose, kai renkamas miestelio meras ar sanitarinio mazgo Å«kvedys. Lietuva jau neleidžia man rinkti Vilniaus savivaldos – bet be JAV pilietybÄ—s neleidžia rinkti ir Kalifornijos ar Meno Parko.

PilietybÄ— reiÅ¡kia, kad tavo namai tavÄ™s laukia – ir nebus vartai užtrenkti panosÄ—j – nors ir sukurta Å¡eima, ar didelÄ— dalis gyvenimo.

Naujųjų namų pilietybės klausimas yra labai tiesioginis, susijęs ir su asmeniniu saugumu, ir su savo aplinkos kūrimu.

KodÄ—l tada reikia Lietuvos pilietybÄ—s? TodÄ—l, kad tai yra ryÅ¡is su TÄ—vyne, kuris susiformavo per daug daug metų, ir jo toks oficialus praradimas yra skaudus. Joks imigrantas nebus asimiliuotas į vietinÄ™ kultÅ«rÄ… per deÅ¡imt metų – kam prireiks penkiasdeÅ¡imt, kas – niekada. AÅ¡ savo gabaliukÄ… Lietuvos neÅ¡iojuos ir dalinuos kiekvienÄ… dienÄ… – kiekvienas pokalbis gali nukrypti į mÅ«sų TÄ—vynÄ—s istorijÄ…, mÅ«sų dabartį ir pasiekimus, ehem, MarÄiulionį, ar dar kÄ….

AÅ¡ daug savo naujų patirÄių dalinuos su žmonÄ—m Lietuvoje – ar tai bÅ«tų verslo, technologijų žinios ir ryÅ¡iai, ar kultÅ«riniai pastebÄ—jimai. Tas ryÅ¡ys tarp Å¡alies, kurioje augau, ir Å¡alies, kurioje gyvenu, vis dar stiprus ir unikalus.

Mano identitetas nÄ—ra net “Amerikos lietuvis†– aÅ¡ esu Lietuvos lietuvis, gyvenantis Amerikoje. AÅ¡ nesu “emigrantas†– aÅ¡ negalvoju, kad “iÅ¡važiavau†– aÅ¡ esu “imigrantasâ€, nes mano kasdieninÄ—s problemos yra to, kuris gyvena kitokioje aplinkoje, nei užaugÄ™s.

Galimybė grįžti ar gyvent tarp dviejų valstybių yra svarbi, esant tokiam asmeniniam identitetui.

Mano kolegos ir draugai iš kitų šalių turėdami tokį ryšį, turi ir dvigubą pilietybę.

DvigubÄ… pilietybÄ™ turi ir kita grupÄ— žmonių – Lietuvos iÅ¡eivių anÅ«kai. Daug jų nekalba lietuviÅ¡kai, nÄ—ra buvÄ™ Lietuvoje, nÄ—ra galvojÄ™ apie LietuvÄ…. Kad jiems reiktų Lietuvos pilietybÄ—s jie sužinojo interneto reklamoje, kur vietinÄ— advokatų firmelÄ— paÄ—mÄ— komisinį mokestį, pažadÄ—dami patogiÄ… privilegijÄ… – laisvai keliaut, gyvent ir dirbti Europos SÄ…jungoje.

Žinoma, ta privilegija yra puiki – ir bÅ«tent dÄ—l jos mes vis girdÄ—sime istorijas, kaip senųjų iÅ¡eivių vaikaiÄiai tapo lietuviÅ¡kesni dÄ—l to paso – nors jiems tai nieko nekainavo, nei ilgos natÅ«ralizacijos, nei darbo, nei bet kokio identiteto pasikeitimo.

Sakote, kad emigrantai nemoka mokesÄių? AÅ¡ sumokÄ—jau, kol gyvenau Lietuvoje, visai nemažai (galbÅ«t daugiau, nei vidutiniÅ¡kai žmogus sumoka per visÄ… gyvenimÄ…). Nelabai iÅ¡Ä—jo laikraÅ¡Äiuose kalbÄ—t, kad didžiausio socialinio tinklo duomenų technologijų strategija buvo kuriama senamiesÄio palÄ—pÄ—j, bet mano Wikipedia savanoriavimas ir fondo vadovybÄ—s pozicijos buvo kiek vieÅ¡esnÄ—s.

Emigrantai nekÅ«rÄ— Lietuvos? Dabar gal jau užmarÅ¡ty, bet buvo svarbios dalys Lietuvos interneto – ar su DELFI, MicroLink ar dar anksÄiau – su Atviros Lietuvos Fondu ir DBIT.

Emigrantai negins Lietuvos? Euro-atlantinė integracija paremta ne tik gynybos įsipareigojimais, bet ir kultūriniais, ekonominiais ryšiais, už ją kovoja diasporos (nebūtinai sekmingai, bet tą patį galima pasakyt ir apie kitus metodus). O kiek likusių žmonių negins? O ar padidėja, ar pamažėja tikimybė, kad grįš gint, atėmus pasus?

AÅ¡ negausiu nei krislelio tų mokesÄių atgal, kuriuos sumokÄ—jau Sodrai (kur įmokos buvo be lubų). Nežinau ar labai daug kainavau gimtinei – nesusirinkau aÅ¡ aukÅ¡tojo mokslo diplomų, net vidurinÄ—je praleidinÄ—jau pamokas, kad galÄ—Äiau skaityt ir mokytis vienas.

Gyvenimas tarp Vilniaus ir San Francisco kainavo ir sveikatos – o kai pradedi sutikti tuos paÄius palydovus tarp Frankfurto ir JAV, supranti, kad lÄ—ktuvuose praleidi per daug laiko (ypaÄ kertant AtlantÄ… dvideÅ¡imt kartų per metus).

Neišvažiuoti ten, kur buvo mano profesinis pašaukimas, būtų buvę nei patriotiška, nei išmintinga. Girdėti, kad taip aš išsižadėjau savo Tėvynės, yra skaudu.

Žinau, kad bus daug žmonių, kurių neįtikinsiu, ir labai gaila, kad referendumo rezultatas gali tik parodyt, kaip piktai mes žiÅ«rim į savus. Kad ir kaip skaudu tai bÅ«tų, pasas bus to simbolis – ne tik teisÄ— bÅ«ti Lietuvoje (ar ES), bet ir priklausymas tautai, kurios valia yra skaldytis.

apie karjerÄ… programavime

Kokia geriausia programavimo karjera? Kaip daugiausiai uždirbt pinigų?

Klausdami žmonės ko gero nenori gero atsakymo, o iš tiesų nori lengviausio kelio. Pamėginsiu papasakot truputį apie tai, kokios problemos ir galimybės yra technologijų srityje, jeigu nori kažkiek įdėt pastangų.

Visada egzistuoja unikalÅ«s pavyzdžiai, kaip kelių žmonių startupas parsiduoda už milijardÄ… ar kelis, taÄiau greta to yra visa didžiulÄ— industrija, kurios kontekste toks sandoris galÄ—jo įvykti.

Ä® R&D (tai yra, techninio personalo algas) keturi gigantai (Amazon, Alphabet, Intel, Microsoft) investavo daugiau nei $12B kiekvienas. Milijardais investuoja ir IBM, Oracle, Facebook, Cisco, etc. Vos kelios tokios kompanijos programuotojams iÅ¡leidžia daugiau, nei uždirba įžymybių industrijos kaip Holivudas, visos sporto lygos kartu sudÄ—jus ar dar kas. ŽiÅ«rint pagal rinkos kapitalizacijÄ…, top10 kompanijų sÄ…raÅ¡e rasit Big5 – Apple, Alphabet, Microsoft, Amazon, Facebook – kurios visos muÅ¡as dÄ—l talentų. Be Å¡itų didžiųjų pelningų gigantų yra ir eilÄ— kitų kompanijų – Uber, Airbnb, Dropbox, etc – kurios irgi dalyvauja/konkuruoja toj paÄioj programuotojų paieÅ¡koj.

Kurį laiką atrodė, kad pelningiausia karjera yra hedge fondai Wall St., bet nors ir egzistuoja legendomis apipinti matematinių galvų medžiotojai kaip Jane Street ar Rennaisance Technologies, tai nėra organizacijos, kurios galėtų įtakot visą darbo rinką, o Ivy League studentai vis labiau kraunas daiktus ir važiuoja į Vakarų Krantą.

Kalifornija yra viena iÅ¡ kelių pasaulio vietų, kur neleidžiami darbo keitimo apribojimai, ir leidžiamas at-will darbas (t.y. kompanija gali bet kada atleist, tu bet kada gali iÅ¡eit pas konkurentÄ…). Tai reiÅ¡kia, kad aukÅ¡tos kvalifikacijos specialistas su gera specializacija gali iÅ¡naudot savo žvaigždÄ—s statusÄ… dideliems pinigams, prilygstantiems kitų sriÄių įžymybÄ—ms, tik tiek, kad nebus niekam įdomus už industrijos ribų (kiek žmonių žino, kas yra koks nors Jeff Dean?).

Å iose kompanijose technologinÄ—s žinios tampa vertingesnÄ—s už vadybos žinias, tad leidžiami paraleliniai karjerų keliai – nebÅ«tina bÅ«t direktorium ar viceprezidentu, kad bÅ«t atitinkamoj kompanijos grandyje. Taip kuriami nauji lygiai, kai nebežtenka “distinguished engineerâ€, tampama “fellowâ€, kaip nebeužtenka “fellowâ€, tampama “senior fellowâ€. Kai kurios kompanijos, kaip Facebook, net neturi matomų inžinierių titulų – “software engineer†gali reikÅ¡ti tik kÄ… pradÄ—jusį dirbti naujokÄ…, bet gali bÅ«ti ir industrijos lyderio titulas.

TechninÄ—je karjeroje egzistuoja pakankamai aiÅ¡kus laipteliai – pradedi nuo to, kad gali vykdyti tau duotas užduotis, tada tampi savarankiÅ¡kesnis, pradedi individualiai vykdyt projektus, tada juos formuot ir padÄ—t komandai, tada iÅ¡plÄ—ti savo reiklÄ… ir įtakoji kelių komandų, departamento ar organizacijos veiklÄ…, padedi formuot strategines kompanijos iniciatyvas, ir kažkuriuo metu atsirandi savo industrijos priekyje.

Å iais laikais yra daug įdomių sriÄių – kol dauguma mažų kompanijų džiaugias debesimis, kažkas juos kuria – stato duomenų centrus, kuriuose svarbu ne tik, kad sistemos veiktų, bet kad bÅ«tų ekonomiÅ¡kai optimalios (dabar į Å¡iÄ… sritį įžengÄ— ir Oracle). BesimokanÄios maÅ¡inos (dirbtinis intelektas) sulaukia labai daug dÄ—mesio ir daug pinigų – ir save bevairuojanÄiuose automobiliuose, ir duomenų analizÄ—je ar kovoje su spam’u, ir nuotraukų filtruose ar kalbos atpažinime jÅ«sų telefonuose.

DidelÄ—se organizacijose produktų kÅ«rimas tapo įvairių sriÄių bendradarbiavimu (ir politika) – produktų vadovai, dizaineriai, UX tyrÄ—jai, duomenų analitikai ir programuotojai kartu formuoja kitÄ… mygtukÄ… ir renka jo spalvÄ…. SudÄ—tingose problemose – optimizavime, ML, realaus laiko analizÄ—j etc – individualaus žmogaus galimybÄ—s tampa daug svarbesnÄ—s ir vieno žmogaus darbas ir įtaka gali bÅ«ti egzabaitinių sistemų pagrindu.

Duomenų centrai pasaulyje jau valgo deÅ¡imtis gigavatų energijos – kokiam Amazonui reiktų keletos Ignalinos atominių reaktorių, kad pamaitint serverius, o problemos, kurias nori sprest tokios kompanijos, tik sudÄ—tingÄ—ja. Taigi, pinigų industrijoj daug, problemų irgi daug, ir iÅ¡ esmÄ—s visur trÅ«ksta tik žmonių.

KÄ… reikia mokÄ—t? Jeigu neturit patirties panaÅ¡iose industrijose, yra keli keliai. Vienas – Å¡vari, gerai veikianti galva, ir stiprÅ«s gebÄ—jimai sprÄ™st problemas kažkurioj srity. Algoritmai, paskirstytos sistemos, ML, pasaulio (vaizdų, balso, kalbos) atpažinimas, etc. – daug tokių sriÄių žinių įgyjama per akademinį gyvenimo etapÄ…, jeigu laikas universitetuose praleidžiamas gilinantis į Å¡ias sritis.

Kompanijos labai daug dÄ—mesio skiria tiems universitetams, kuriuose vidutinis paruoÅ¡imas yra labai stiprus – tada ir atvažiuos daryt interviu vietoje, ir nuolat siÅ«lys praktikas. Geriausia, jeigu universitetas turi kažkokias laboratorijas, kurios jau bendradarbiauja su industrija. Lietuvoje universitetai mato vietines kompanijas, ir tarptautinis rekrutingas beveik neegzistuoja. GalbÅ«t daliai žmonių labai padÄ—s Uber’io skyriai Vilniuje, bet tai yra ganÄ—tinai plona Å¡langelÄ— į platųjį pasaulį.

Žinoma, jeigu to nÄ—ra, nieko nedarant geriau nebus – reikia mÄ—gint parodyt, kad gali kažkÄ… pasiÅ«lyt. TopCoder ir panaÅ¡Å«s konkursai leidžia ir pasportuot paÄiam, ir parodyt industrijai, kad kažkÄ… sugebi, ir beveik visi kompanijų dalyvavimai konferencijose, iÅ¡oriniuose projektuose, žaidynÄ—se yra realiai skirti pritraukt naujiems darbuotojams. Dalyvavimas konferencijose vertinamas labiau ne pagal tai, kas iÅ¡mokta, o pagal tai, kiek naujų rekrutų pririnkta per dalinimÄ…si problemomis ir idÄ—jomis.

Kažkiek reik bent kiek žinot technologijų madas – programavimo kalbos ir technologijos vystosi, nes egzistuoja poreikis greitai ir kokybiÅ¡kai kurt sofistikuotus sprendimus. PradÄ—jus dirbt kiekviena kompanija per pirmas kelias savaites suruoÅ¡ tokį bootcamp’ą, kad teks pamirÅ¡t daug, ka mokÄ—jai iki tol – bet žinių turÄ—jimas apie modernias praktikas tai labai palengvina, o geras metodikų jautimas leidžia greitai įtakot ir kolegų darbÄ… – per peer review’us ar tiesiogiai juos mokant.

Taip pat galima įgyt praktikÄ… kitose kompanijose – nÄ—ra blogas tonas kas keletÄ… metų pakeist darbdavį, jeigu einama į geresnÄ™ pozicijÄ… ar kompanijÄ…. Dažnai kompanijos nori turÄ—t įvairesnių patirÄių iÅ¡ įvairių sriÄių, kad neužsibÅ«t toj paÄioj monokultÅ«roj.

Kiek ir kaip uždirba programuotojai? Skirtingos kompanijos turi skirtingas filosofijas, vienose daug visokių priedų, akcijų ir dar ko, kitose (kaip Netflix) tiesiog mokamos didelÄ—s algos. Tokiose kompanijose kaip Google ar Facebook aukÅ¡tesniuose lygiuose didžioji dalis pajamų gaunama akcijų pavidalu, tad sunku vertint, kokia iÅ¡ tiesų yra alga – ar skaiÄiuot grant’o metu, ar kai iÅ¡mokama.

Sunku rast gerus Å¡altinius apie didesnes algas – dažniausiai žmonÄ—s apie jas neberaÅ¡o/nebekalba, bet pagal apklausas Glassdoor’e galima matyt didesnes nei $300k algas, o Blind’e žmonÄ—s dažnai kalba apie milijoninius algų paketus didžiosiose kompanijose – galima lygint su NBA žaidÄ—jų algom, na, gal tik ValanÄiÅ«nas jau atitrÅ«kÄ™s su savo kontraktu. VieÅ¡ose žalių kortų aplikacijų duomenų bazÄ—se galima matyt daug pozicijų, kur imigrantų bazinÄ— alga be akcijų ir priedų virÅ¡yja $200k (tad dažnai tai reiÅ¡kia bent dvigubai didesnius tikrus paketus).

Kai paskiriamos akcijos, jų vertÄ— gali bÅ«ti kelis kartus mažesnÄ—, nei jas gavus (Amazon, Microsoft, Facebook, Google vertÄ—s “truputį†pakilo per pastaruosius kelis metus) – ir visada egzistuoja klausimas, ar gavÄ™s tÄ… vertÄ™ pinigais bÅ«tum pirkÄ™s kompanijos akcijų. Tokia nežinomybÄ— užkrauna kažkiek streso (ypaÄ, kai krenta rinkos), bet kartu ir motyvuoja dirbti, nes nenori kitiems rodyt blogo pavyzdžio (ir pamatÄ™s blogus pavyzdžius eini kovot).

Screenshot 2017-05-27 12.54.11

Žinoma, galima į visÄ… tai žiÅ«rÄ—t ir kiek labiau atsipalaidavus – pilna darbo ir ne paÄiuose sudÄ—tingiausiuose projektuose, mygtukus suprogramuot irgi kažkam reikia, ir žmonÄ—s gali susikurt patogias karjeras nelipdami į aukÅ¡Äiausius kalnus – sÄ—dint tokiose pozicijose algos vis tiek yra Å¡imtais tÅ«kstanÄių dolerių per metus. Kaip minÄ—jau, industrija didelÄ—, problemų daug, žmonių trÅ«ksta.

Jeigu rÅ«pi finansinÄ— karjeros dalis, didžiosios kompanijos yra aiÅ¡kiausiai pasiekiamas tikslas. Galima rizikuot, kurt startupus, dar bet kÄ…, bet tam reikÄ—s ne tik sukurti technologijas, bet ir tikÄ—tis, kad jos bus vertingai pritaikytos. Kai aiÅ¡ku, kad kompanija kuria reikalingÄ… produktÄ… – ar tai bÅ«tų Uber, AirBnB, Microsoft, Google, ar dar kas, akivaizdu, kad bus daug lengviau suprast savo darbo vertÄ™ (o jÄ… dar reikÄ—s paÄiam apraÅ¡yt kas pusmetį vykstanÄiuose ‘performance summary cycle’).

Jeigu rūpi tik technologinė karjeros dalis, įdomiausios  problemos egzistuoja tyrimų padaliniuose didžiosiose kompanijose ir finale vis tiek nepavyks pabėgt nuo jų traukos (ir algos).

Ko dar reikia? Pastangų ir daug laiko, kaip ir bet kurioj kitoj karjeroj. Aš savo srityje jau beveik dvidešimt metų \o/ Ai, ir dar reik išvažiuot iš savo kaimo :)

apie bankus

Kopijuota iš FB posto

Lietuvoje įvedÄ— naujÄ… tvarkÄ… bankuose – nuo Å¡iol juose bus nauji paslaugų planai, kurie suteiks kažkokias paslaugas už kažkokį mokestį ir taip jie nebeapiplÄ—Å¡inÄ—s vartotojų. Amerikoje bankus bandÄ— vienaip ar kitaip reguliuot jau kurį laikÄ…, ypaÄ po visokių krizių. Didieji bankai Amerikoje nÄ—ra itin mÄ—gstami, taÄiau palyginus su lietuviÅ¡kais, juose nÄ—ra taip jau labai blogai. ParaÅ¡ysiu truputukÄ… kuo skirias bankininkystÄ— Lietuvoje nuo ‘o pas mus Amerikooooj’.

AÅ¡ labai ilgÄ… laikÄ… Lietuvoje naudojaus Swedbank (nuo ankstyvų Hanzabanko laikų) įvairių lygių bankininkyste – nuo paprasto retail’o ir “AuksinÄ—s paslaugos†iki privaÄios bankininkystÄ—s. Truputį susidÅ«riau su kitais bankais (SEB’as prametÄ— kelis kartus – vienÄ… kartÄ… praÅ¡Ä— darbdavio rekomendacijos, kitÄ… kartÄ… jie nenorÄ—jo duot ko noriu, kol neprisipirksiu daug ko, ko nenoriu). Garbingai turÄ—tų bÅ«ti paminÄ—ti Snoro kioskeliai, nes jie dar moksleiviui iÅ¡davÄ— kortelÄ™ su chip’u ir PIN kodu, kurį pamirÅ¡au paÄioj nemaloniausioj situacijoj.

Norint palygint Swedbanko paslaugas, ko gero labiausiai tinka JAV gigantas “JP Morgan Chaseâ€, po kurio “Chase†vÄ—liava yra ir paprastas retail’as, ir vidutinÄ—s paslaugos – “Chase Private Clientâ€, ir turÄiams skirtas “J.P. Morgan Private Bankâ€.

Kad suprast, kokių banko paslaugų gali reikÄ—t turÄiams galima atsidaryt JPMorgan pavyzdukus – jie gali įkurti trust’Ä…, kad žentas neatimtų dukros pinigų. Dar gali įkurti labdaros fondÄ… jÅ«sų vardu – pervesite į jį savo pinigus, nusiraÅ¡ysite mokesÄius (ten, kur progresiniai mokesÄiai, tai pakankamai didelis dalykas), o kai užaugs jo vertÄ—, galÄ—site bÅ«ti mecenatas ar dar kas. VienintelÄ— bÄ—da, kad reik turÄ—t pakankamai turto, tad gali pro duris ir neįsileist (nebent, žinoma, tik kÄ… puikiai exitinot savo startuolį, ar paraÅ¡Ä—t patarimų kaip tapti milijonieriumi knygÄ… ir taip tapot multimilijonieriumi).

Paprastas pilietis gali užeit į paprastÄ… filialÄ… ir atsidaryti sÄ…skaitÄ… (nors jÄ… atsidaryt galima ir per internetÄ…, tereik žinot asmens kodÄ…). Pirmas didelis skirtumas – ko gero nereikÄ—s laukti eilÄ—je – Äia bankų tarnautojai uždirba labai labai nedaug, bet kadangi vis geriau, nei burgerius vartyt, o valdiÅ¡ko darbo aplink per daug nÄ—ra, tai norinÄių dirbti daug. Greta sÄ…skaitos jie įsiÅ«lys dar daug įvairių dalykų, nes jų motyvacinÄ—s programos tuom paremtos. Kito giganto “Wells Fargo†darbuotojai sugebÄ—davo atidaryt daug sÄ…skaitų ir nepapraÅ¡ius, už tai gavo Å¡iek tiek baudų.

Interneto banke nereikÄ—s jokių slaptažodžių kortelių ar generatorių – jeigu slaptažodis ne ‘123456’, tai jau visai saugus. Kurį laikÄ… bankai net nesugebÄ—jo turÄ—t ilgesnių nei aÅ¡tuonių simbolių slaptažodžių. Vartotojui nÄ— motais – atsakomybÄ— dažniausiai banko pusÄ—je, kuris nenori prarast klientų ir kompensuos, jeigu kas atspÄ—s, kad slaptažodis yra ‘654321’. Toliau skaityti “apie bankus“

apie mano feminizmÄ…

Neseniai pradÄ—jo lįst vieÅ¡ojoje erdvÄ—je visokie paniekinantys feminizmo ir feministų užsipuolimai (kai kurie konservatyviau nusiteikÄ™ pradÄ—jo violetinÄ™ spalvÄ… paiÅ¡yt), tad norÄ—Äiau truputÄ—liukÄ… apsigint. Tikiuosi, per daug nenustebinau tuo, kad moterų teisÄ—mis gali rÅ«pintis ir vyrai. Nors kai kas teigia, kad feminizmu užsiÄ—minÄ—ja tik moterys neradusios gyvenimo įprasminimo, mano gyvenime apstu visiÅ¡kai prieÅ¡ingų pavyzdžių.

Gal ir nesu pats aršiausias socialinės teisybės karys, bet galvoju nuolat, kaip suteikt daugiau galimybių visiems, nesvarbu kokia kilmė, lytis, rasė ar orientacija. Noriu suprasti, kokie veiksniai sukuria įtampą ir nelygybę. Noriu, kad žmonija išnaudotų daugiau savo potencialo.

Å iuo metu dirbu srityje – informatikoje bei programinÄ—s įrangos inžinerijoje – kurioje moterų yra stebÄ—tinai mažai (ir mažėja), ir į Å¡iÄ… problematikÄ… atkreipÄ— dÄ—mesį visos Silicio SlÄ—nio vadovų grandys. Ypatingai keista dar ir tai, kad per paskutinius trisdeÅ¡imt metų kompiuterių mokslÄ… norinÄių studijuot moterų sumažėjo, kai kitose srityse situacija lyg ir neturÄ—jo tokio pokyÄio.

moterys CS

Taigi, dvideÅ¡imto amžiaus gale kažkodÄ—l moterys nusisuko nuo vienos reikÅ¡mingesnių profesijų, ypaÄ, kai jos buvo pionierÄ—s galimybÄ—je disciplinų (net ir pirmoji programuotoja buvo Ada Lovelace, o Margaret Hamilton programinÄ— įranga ir metodai nuskraidino amerikieÄius į MÄ—nulį).

IÅ¡ tiesų galima ieÅ¡kot daug priežasÄių, bet viena esminių – asmeninio kompiuterio atsiradimas ir jo marketingas kaip berniukų žaislo. PrieÅ¡ tai visi nueidavo į universitetÄ… vienodai nemokÄ—dami, o kažkuriuo metu situacija pasikeitÄ—.

Lego kaladėlės buvo vienodos ir berniukams ir mergaitėms, bet kažkas nusprendė, kad mergaitėms reikia princesių, o berniukams robotų. Netgi srityje, kurioje moterų indėlis sudaro daug esminių pamatų, jos nusisuko šalin. Žvelgiant į detalesnę demografiją matosi ir tai, kad priklauso nuo visuomenės, kurioje užaugo, ar nori siekti karjeros informatikoje, ar ne.

Galima ieÅ¡koti dar daug kitų priežasÄių. Nuo atsiradusių socialinų normų industrijoje, sukurto įvaizdžio iki visų elgesio, tiek sÄ…moningo, tiek pasÄ…moningo. Paduokit tÄ… patį CV su moters vardu ir Å¡ansai įsidarbinti sumažės. IÅ¡girskit tÄ… paÄiÄ… idÄ—jÄ… iÅ¡ vyro ir moters, ir padarysite visiÅ¡kai skirtingas iÅ¡vadas.

Žinoma, moterų ir vyrų fiziologija skirias, bet būtent vienas iš klausimų, į kuriuos šiandien ieškome atsakymų yra kaip tie skirtumai įtakoja darbą, bendravimą, ir kaip tai galima geriau panaudot.

Vyrai yra agresyvesni (yay testosteronas), ir nors tai gali padėti kartais siekti geresnių rezultatų, norint dirbti komandoje reikia sugebėt išklausyt nepertraukiant kitų, siekti bendrų tikslų kartu.

Žinoma, aÅ¡ dirbu kompanijoje kartu su Sheryl Sandberg, kurios įkurtas “Lean In†judÄ—jimas skatina moteris siekti karjeros ir galimybių ir kartu moko vyrus kaip tam netrukdyti ar padÄ—ti. Jos idÄ—jas remia ir Markas, tad kompanijoje turime įvairių programų, skatinanÄių lygias galimybes. Didžiulis akcentas visur yra vyrų ir moterų rolių pasidalinimas Å¡eimose bei kokį vaidmenį tame vaidina darbdavys.

Feminizmas mÅ«sų kompanijoje, tai ne tik skatinimas sąžiningai vertinti kolegių indÄ—lį ir vienoda pagarba, svarbÅ«s ir įvairÅ«s organizaciniai ramsÄiai. Pavyzdžiui yra suteikiama po lygiai tÄ—vystÄ—s atostogų ir vyrams, ir moterims, su pilnu atlyginimu. Feminizmas tarp kolegų taip pat ir pagarba vyrams, kurie prisiÄ—ma daugiau atsakomybÄ—s Å¡eimoje, vaikų auginime, kurie suteikia daugiau laisvÄ—s savo partnerÄ—ms.

Lietuvoje suteikiami du metai motinystės atostogų, per kuriuos motinos tik nutolsta nuo darbo rinkos ir galimybių. Tuo tarpu pilno atlyginimo dydžio tėvystės atostogos neegzistuoja, o ir visuomenė nelabai tiki jų nauda ar reikalingumu. Išmokų lubos reiškia, kad daugiau uždirbantys vyrai nenori nusibausti, tad vėlgi, iš karjeros pasitraukia moterys. Verslininkams didėja rizika suteikti daugiau atsakomybės moterims, nes joms yra paskirta rolė likti namie.

Jeigu norime, kad mūsų dukroms būtų daug karjeros galimybių, kad mūsų žmonos nebūtų laikomos antrarūšėmis, turime suprasti, kad lygios galimybės reikalingos mums visiems. Tai nėra proporcijų vaikymasis (nors jų matymas ir suvokimas padeda), o diskriminacijos nebuvimas, vienodas iniciatyvos, nuomonės vertinimas.

Moterų galimybÄ—s yra ne tik jom paÄiom, bet ir visai visuomenei – daugiau rankų, daugiau akių, daugiau skirtingų nuomonių, galinÄių padÄ—ti judÄ—t į priekį mums visiems. AÅ¡ galiu matyti daug daugiau pasaulio, kai klausau, kÄ… apie jį sako mano mylima žmona, ar pasitarÄ™s daryti geresnius sprendimus. Negalvoju, kad esu virÅ¡esnis ar kad mano balsas turÄ—tų bÅ«ti svarbesnis.

DÄ—l to labai lengva sakyti, kad aÅ¡ esu feministas, ir feministai mano draugai, ir mano kolegos ir man artimi žmonÄ—s. Man niekada nebus gÄ—da pasakyt, kad man rÅ«pi moterų teisÄ—s, kaip ir nebus gÄ—da pasakyt, kad rÅ«pi žmogaus teisÄ—s. RÅ«pi pakankamai, kad gerbÄiau tuos, kas apie jas vieÅ¡ai kalba, rÅ«pi paÄiam elgtis taip, kad jų netrypÄiau.

apie kibernetinio saugumo teatrÄ…

Seimas priÄ—mÄ— kibernetinio saugumo įstatymÄ… – berods visų frakcijų pritarimu. Net “sveiko proto liberalai†galvoja, kad jis padÄ—s geriau “atremti atakasâ€. PradinÄ—s redakcijos buvo iÅ¡ viso tragiÅ¡kos, netinkanÄios teisinei valstybei, bet kalbama, kad pavyko pataisyt kažkiek, ir tai tebus tik Å¡iaip farsas.

Visų pirma, pritariu, kad apsaugoti kritinÄ™ infrastruktÅ«rÄ… yra svarbu. Kai buvau nepilnametis, “iÅ¡siaiÅ¡kinau†apie įvairių valstybinių sistemų sistemų saugumÄ…, ir tai didelio pasitikÄ—jimo jas staÄiusioms kompanijoms nesukÄ—lÄ—. Yra tikrai svarbu, kad nesutriktų elektros ar vandens tiekimas, nenutekÄ—tų žmonių Sodros duomenys (oj, per vÄ—lu), etc.

Nemažai įstatymo nurodytų metodų yra popieriniai – taryba Å¡en, centras ten, įpareigojimai, kompetetingi skyriai ir asmenys paskirti įvairiose institucijose. Kai kurios deklaracijos yra įdomios – pavyzdžiui kÄ… reiÅ¡kia atsakomybÄ— už saugumÄ… (nebent tikrai užtenka tik vykdyti vyriausybÄ—s nurodymus, jeigu tai įmanoma). Kai kurie reikalavimai buvo kontroversiÅ¡ki JAV – pavyzdžiui informacijos apie incidentus centralizuotas rinkimas (žr. https://en.wikipedia.org/wiki/Cyber_Intelligence_Sharing_and_Protection_Act).

Ä®statymo įdomiausia dalis yra apie vartotojų duomenų (ir tuo paÄiu – srauto turinio) saugojimÄ… tris mÄ—nesius pas paslaugų teikÄ—jus. NupieÅ¡iu schemutÄ™:
schemute

ÄŒia reikia matyti, kad va vartotojas jungias prie paslaugų tiekÄ—jo, o tas ten arba per kažkur aplink arba tiesiai keliauja pas kitÄ… IPT, o ten jau visokios duomenų bazÄ—s. Taigi, jeigu mes žinome, kad kažkuris vartotojas jungsis prie Ypatingai Svarbios InfrastruktÅ«ros, mes galime jį sekti. Jeigu žinosime, kuris vartotojas. Ir jeigu jis jungsis tiesiai. Jeigu jis jungsis per aplinkui, mes jau žinosime daug mažiau. Jeigu vartotojas jungsis į taÅ¡kÄ… A internete, iÅ¡ jo į taÅ¡kÄ… B, o iÅ¡ jo į Ypatingai SvarbiÄ… InfrastruktÅ«rÄ…, jau reikÄ—s genijaus iÅ¡ televizijos serialo, kad viskÄ… sukoreliuot. TiesÄ… pasakius, net nÄ—ra kÄ… koreliuot – vartotojo prisijungimas nebÅ«tinai bus tuo metu, jis net nebÅ«tinai turi bÅ«ti prisijungÄ™s, kai įvyks veiksmas, etc.

Atsimenate, kaip Irane mistiÅ¡kai pradÄ—jo gesti urano sodrinimo centrifÅ«gos? TÄ…kart pikti įsilaužėliai tiesiog primÄ—tÄ— USB raktų po teritorijÄ…, nes negalÄ—jo prieit per internetÄ…. O kai DELFI neveikÄ— dÄ—l kažkokių apkrovų, atjungus srautÄ… iÅ¡ užsienio (kuriame negalioja Kibernetinio Saugumo Ä®statymas), tai viskas pradÄ—jo veikti. Jokie vietinių vartotojų atjungimai ar įraÅ¡inÄ—jimai nebÅ«tų per daug padÄ—jÄ™…

Tarkime, kad komandos turinys turi bÅ«ti itin svarbus, ir pagal jį galima nustatyti piktus kÄ—slus, bÄ—da tik ta, kad visi yra pasimokÄ™ ir naudoja kriptografijÄ…. Å tai, paduosiu komandÄ… “isjungsiu ignalina†savo baisiai sistemai, bet jeigu bent kiek jÄ… koduosiu, gausis U2FsdGVkX18kQ8t1GocY8zW6I76t0L9WO5y…, ir aÅ¡ Äia dar gražiai pateikiau. Be to, kas kartÄ… tai atrodys kitaip, nes mano algoritmas pasistengs pridÄ—t “druskosâ€. Taigi, nežinodami kas yra blogietis, nežinodami kaip jį atpažinti, nežinodami į kur ar iÅ¡ kur jis jungsis mes mÄ—giname sukurt Nacionalinio Saugumo kompetencijas ir įrašų metodikas.

Išlindus visiems sekimo skandalams beveik visos sistemos pradėjo užsiėminėti kriptografija, ir gana pikta kriptografija. Naudojami visokie trumpalaikiai raktai sugeneruoti eliptinės kriptografijos (sakoma, kad Bruce Schneier yra vienintelis, kuris gali dantimis tą elipsę ištiesint, žr http://www.schneierfacts.com/), tad nebeužtenka perimt kažkokį esminį raktą. Diffie-Hellman algoritmo variacijos naudoja skirtingus raktus kiekvienoje sesijoje (Diffie turi ne tik ilgą baltą barzdą, bet ir ilgą baltą kasą, sekmės lenktyniaujant :)

Taigi, kuo toliau, tuo daugiau duomenų bus neįskaitomi. Ką reiškia juos saugoti?

hdd

Å tai Äia yra kietas diskas. Tai yra daug maž pigiausia duomenų saugojimo technologija Å¡iais laikais (kai kas eksperimentuoja su naujuoju Archive Disk formatu ar dar kuom, bet ten kainos nesikeiÄia, kad reiktų apie tai per daug kalbÄ—t). Moderniausias diskas, įraÅ¡inÄ—jantis Äerpių principu (Shingled Magnetic Recording) gali sutalpinti 8TB informacijos. Jis įraÅ¡inÄ—ja maždaug tokiu greiÄiu, kokį turi 70Lt/mÄ—n mokantis Teo Å¡viesolaidinio interneto vartotojas. 500Mbps interneto planas tokį diskÄ… gali pripildyti per mažiau nei porÄ… dienų. Taigi, reikia kokių 30 moderniausių diskų norint įraÅ¡yt viskÄ…, kÄ… daro vartotojas.

Žinoma, ne visi vartotojai ruoÅ¡ias naudot tokius pralaidumus, ir vidutinius duomenų kiekius gali Teo atstovai nupapasakot, bet įraÅ¡inÄ—ti duomenis kainuoja daug pinigų. Norint juose daryti bent elementariÄ… paieÅ¡kÄ… reikia tikrai galingų sistemų. Jeigu Lietuvoje yra daug specialistų, kurie moka dirbti su ypatingai dideliais duomenų kiekiais, yra didelÄ— tikimybÄ—, kad jiems galima bÅ«tų rasti daug įdomesnio darbo, nei saugoti ar analizuoti duomenis, kurių niekam niekada neprireiks…

Internete perduodami duomenys dažniausiai yra sugeneruoti kelių milisekundžių trukmei, ir tÄ… patį megabaitÄ… diske galima efektyviai panaudot tÅ«kstanÄius ar milijonus kartų – kai jÅ«s atsiverÄiate DELFI ar Facebook ar Wikipedia puslapį, yra nemaža tikimybÄ—, kad viskas buvo atiduota iÅ¡ spartinimo sistemų ir jokio disko neprilietÄ—. PeržiÅ«rÄ—site penkiolikos minuÄių filmukÄ… – apie jus bus įraÅ¡yta vos keli Å¡imtai baitų duomenų.

Internetas veikia tik todÄ—l, kad nereikia visko įraÅ¡inÄ—ti, ir daug dalykų paremta statistikomis ir spÄ—jimais (dalis įdomios matematikos, leidžianÄios suskaiÄiuot unikalius įvykius jų neiÅ¡saugojant – https://en.wikipedia.org/wiki/HyperLogLog). Praktikoje yra daug įvairių įdomių metodų dirbti su incidentais, bet praktikoje kas antras dirbantis su tokiomis problemomis turi matematikos ar statistikos mokslo daktaro laipsnį iÅ¡ geriausių pasaulio universitetų (kita pusÄ— yra praktikai su daug sistemų inžinerijos patirties).

IÅ¡ kitos pusÄ—s, net ir nesaugant turinio, o tik techninius sesijų duomenis (kada-iÅ¡kur-įkur), duomenų kiekis pakankamai nemenkas, nes kiekvieno interneto puslapio atvertime gali dalyvauti deÅ¡imtys įvairių servisų, o peer-to-peer sistemos gali užmezginÄ—t tÅ«kstanÄius ar deÅ¡imtis tÅ«kstanÄių sesijų. Tokio tipo duomenų surinkimas dažniausiai niekur nevykdomas – įraÅ¡oma nebent 0.01% duomenų bendrai statistinei analizei, bet individualaus incidento jau sprÄ™sti nebeiÅ¡eis.

Distributed Denial of Service (DDoS) atakų atveju tie duomenys gali būti visiškas triukšmas, nes siuntėjo adresą galima pakeist, ir dažnai kuo daugiau sesijų, tuo sekmingesnė ataka.

Kita bÄ—da yra ta, kad tinklo įranga moka tik vienÄ… dalykÄ… daryt gerai – perduoti atÄ—jusius duomenis į vienos skylÄ—s į kitÄ…. Nemoka saugoti, filtruoti, analizuoti, nes tai yra brangu ir to niekam nereikia.

asic

Būna mažiukas procesoriukas, kuris duoda komandas specializuotai įrangai (adresas “Gedimino 11†yra ant skylės nr. 3), ta specializuota įranga sutikus bet kokią nežinomą situaciją turi kreiptis į procesoriuką, kuris dažnai yra silpnesnis nei jūsų išmaniojo tapšnuko. Tuo tarpu, kai nežinomų situacijų per daug nėra, specializuota įranga gali viską labai labai greitai atlikti. Visas tas “nuo šiol man reikės atlikinėt filtravimus, analizes ir įrašymus†reikalauja įrangos perdarymo arba siuntimo specializuotai įrangai. Specializuota įranga, žinoma, egzistuoja, bet ją stato greta Ypatingai Svarbios Infrastruktūros, o ne ant kiekvieno praėjimo.

Jeigu mano paketus pradės kas nors siųsti specializuotai įrangai, yra tikimybė, kad aš pastebėsiu. Beje, iš to pastebėjimo nulis naudos, nes aš ir taip darau viską, kad perėmus visą mano srautą niekas nenutiktų, nes nuolat naudojuos visokiais nesaugiais bevieliais tinklais. Būtų gal kiek juokinga, bet nelabai, nes už tai kažkas turi sumokėt (ko gero aš).

Taigi, sparÄiausio interneto žemÄ—je gali tekt įraÅ¡inÄ—ti vartotojų srauto duomenis su to nesugebanÄia įranga, kad jÄ… po to saugoti duomenų saugyklose, kuriose nÄ—ra nei greitaveikos, nei vietos, kad po to valdiÅ¡kos įmonÄ—s specialistai su valdiÅ¡kom algom ir vietine kompetencija mÄ—gintų atrast Å¡ifruotuose asimetriniuose duomenyse kibernetinį incidentÄ…, kaip Holivude! Kaip ten per kokį “Numb3ers†sakÄ— “we will use data mining, thats what CIA uses to find terroristsâ€.

Iš tiesų, kompetencijos didinimas, gerų procedūrų ir metodikų turėjimas yra svarbu, bet pradžioje svarbu tai mėgint įgyvendint valstybės institucijose, nes komercinės institucijos ir taip dažnai geriau žino, ką daro (nes turi ką prarasti). Iš kitos pusės, įsilaužėliams užtenka vienkartinės sekmės, o saugant sistemas jos reikia visą laiką. Kartais tereikia nusiraminti ir blaiviai įvertinti rizikas. Šiuo atveju buvo tiek skubėta, kad dar visai neseniai įstatymo redakcijos neturėjo jokių saugiklių.

Ar žinote, kÄ… aÅ¡ visus kartus dariau, kai maÄiau DDoS atakÄ…, dÄ—l kurios kažkada vartotojams neveikÄ— mano prižiÅ«rimos sistemos? UžsikaiÄiau arbatos, pasidariau sumuÅ¡tinį ir perskaiÄiau kitas dienos naujienas. Kitus kartus sugalvojau kaip apeit. Priklauso nuo atakos, turimų resursų, etc.

Kažkada atakuotojai “puolė†Mastercard ar Visa puslapius, ir taip, galbÅ«t puslapiai neveikÄ—, bet nei vienas mokÄ—jimas dÄ—l to nebuvo sutrikÄ™s. Jeigu kritinÄ—s sistemos neveikia dÄ—l to, kad jos prijungtos prie Interneto, galbÅ«t nereikia jų jungti prie Interneto. DELFI kurį laikÄ… buvo nepasiekiamas iÅ¡ užsienio, bet tai buvo pasiekiami CNN, Facebook, Google, Wikipedia, …

Žinoma, viskas Äia dÄ—l naujo žodžio – “kibernetinisâ€, nes kai niekas nesupranta, kalbÄ—t galima kÄ… tik nori. MÅ«sų kibernetinio saugumo dramaturgai mums sukÅ«rÄ— teatrÄ…, nepamirÅ¡kit susimokÄ—t už bilietus. Nors galbÅ«t bÅ«tų geriau mokÄ—t už psichologinÄ™ pagalbÄ… savižudžiams, medicinÄ…, Å¡vietimÄ…, saugumÄ… keliuose ar dar kÄ….

apie mano AmerikÄ…

Bendraudamas Lietuvoje vis nukrypdavau į temas apie AmerikÄ… – ir kuo mano dabartiniai namai skiriasi nuo tradicinio lietuvio stereotipų – beveik kiekviename pokalbyje paÅ¡nekovai kalbÄ—davo apie vis kažkokiÄ… kitÄ… žemÄ™. Neretai užkliÅ«na ir dažnai vieÅ¡oje erdvÄ—je paskleidžiami Å¡maikÅ¡tÅ«s ar ne itin komentarai apie Jungtinių Valstijų “ypatumus†– jie trykÅ¡ta pavirÅ¡utiniÅ¡kumu, ir retai kada stengiasi iÅ¡ ties suprast, kuo skirias pasauliai skirtingose Atlanto vandenyno pusÄ—se (labai puiku, kad mano artimi draugai buvo gyvenÄ™ JAV, ir tų klaidų per daug nedarÄ—).

AÅ¡ tikrai negaliu ginti visko, kas įvyksta JungtinÄ—se Amerikos Valstijose, bet labai mÄ—gstu iÅ¡vengti “vienas apie ratus, kitas apie batus†ir labiau lyginti “apples to applesâ€. ŽmonÄ—s, su kuriais tenka susidurti Lietuvoje dažnai yra upper-middle klasių atstovai, o jeigų susijÄ™ su informacinÄ—mis technologijomis – neretai ir patenka į vieno procento turtingųjų ratÄ…. Jų taikiklyje – JAV suburbijos ar kaimo gyventojas iÅ¡ ne paÄių progresyviausių ar turtingiausių valstijų, dažnai ir iÅ¡ Bible Belt regiono, tik deja, to ironiÅ¡ko apibÅ«dinimo jie nežino, ir priskiria jo savybes visam kontinentui. IÅ¡ Amerikos geografijos terminų Lietuvoje galima iÅ¡girsti apie Silikono SlÄ—nį (silikonas – tampri medžiaga, naudojama krÅ«tų implantams, silicis – mikroschemose naudojamas elementas), nes “Bay Area†taip lengvai į lietuvių kalbÄ… nesiverÄia.

NorÄ—dami normaliai lyginti turÄ—tume galvot apie tai, kuo Lietuvos elitas skirias nuo Amerikos elito, kuo Lietuvos darbininkija skiriasi nuo Amerikos, kuo Lietuvos kaimas skiriasi nuo Amerikos kaimo. Deja, aÅ¡ dar per daug nežinau apie Amerikos kaimÄ…, jo specialistas ir ambasadorius yra Andrius Užkalnis – jis puikiai apsimeta lietuviÅ¡kuoju Rush Limbaugh ir skleidžia konservatyviÄ…jÄ… ideologijÄ… geriau už Fox News (kas, beje, tarp beveik visų mano pažįstamų yra didesnis pajuokos objektas už bet kuriÄ… Lietuvos medijos dalį).

Mano Amerika – kiek kitokia, ir labai sparÄiai besikeiÄianti. Jeigu Amerika yra super-valstybÄ— su savo niuansais, tai Kalifornija joje yra super-valstija. Keturi iÅ¡ deÅ¡imties geriausių pasaulio universitetų yra Kalifornijoje, vienÄ… jų matau pro savo langus – Stenfordas ir Berklis aplink San FranciskÄ…, CalTech ir UCLA – aplink Los AndželÄ…. Žinoma, net ir Kalifornija pastaruoju metu yra norinÄių padalint į kelias dalis, nes be kultÅ«ros, technologijų ir mokslo centrų Äia yra ir milžiniÅ¡kas žemdirbystÄ—s regionas, ir palei vandenynÄ… iÅ¡sidÄ—stÄ™ Carmel ar Santa Barbara yra visiÅ¡kai kitokie miesteliai nei Stoktonas su Fresno.

Tad ieÅ¡kodami tos civilizacijos, kuriÄ… bÅ«tų galima lyginti su Lietuvos verslo ar kultÅ«ros atostovais, turÄ—tume jos ieÅ¡kot ne Luizianoje ar Tenesyje, o Manhetene ir San Franciske, Džordžtaune ir Palo Alto. Žinoma, aÅ¡ tik kÄ… nukÄ—liau viskÄ… į ypatingus burbulus, bet mano paÅ¡nekovai, kalbantys apie LietuvÄ…, irgi nÄ—ra iÅ¡ kokios nors LabÅ«navos ir ko gero mokÄ—si geriausiuose Lietuvos universitetuose ir gyvena truputukÄ… pÄ—sÄiomis nuo Katedros.

Mano Amerikoje žmonÄ—s nÄ—ra kamuojami sveikatos problemų ar virÅ¡svorio. Tiek San Franciskas, tiek San Jose, tiek visas Pusiasalis tarp jų (Äia daug maž apibrėžinÄ—ju Silicio SlÄ—nį) patenka į sveikiausius Amerikos miestų sÄ…raÅ¡us, nes sveikas bÅ«das Äia yra natÅ«ralus gyvenimo bÅ«das. Bemegindamas surast artimiausiÄ… McDonalds sugaiÅ¡iu nemažai laiko, ir pakeliui praeisiu nemažai organiÅ¡kos produkcijos turgelių, Whole Foods supermarketÄ…, penkis parkus, keletÄ… salotų barų ir galbÅ«t kokiÄ… hipsteriÅ¡kÄ…-gurmaniÅ¡kÄ… burgerinÄ™ (apie man artimiausiÄ… raÅ¡Ä— WIRED). AÅ¡ Äia atvažiavÄ™s numeÄiau keliasdeÅ¡imt kilogramų pakeitÄ™s dietÄ… į sveikesnÄ™, ir pritarimo iÅ¡ kolegų, draugų ir Å¡iaip aplinkos jauÄiu daug daugiau, nei Lietuvoje.

Maisto tema yra neiÅ¡semiama ir verta atskiro straipsnio – kokioje nors “Portlandijoje†parodijuojamas vietinių hipsterių noras žinot, koks buvo viÅ¡Äiuko, kurį jie valgo, vardas, nera taip jau toli nuo noro valgyti sveikÄ…, vietoje užaugintÄ…, organiÅ¡kÄ… maistÄ…. MÄ—gstate laÅ¡iÅ¡Ä…? Galite rinktis tarp standartinÄ—s, užaugintos fermoje (Lietuvoje tai turbÅ«t bÅ«tų “NorvegiÅ¡ka laÅ¡iÅ¡aâ€) ar pagautos laukinÄ—s Aliaskoje ar MonterÄ—jaus įlankoje. Norite jautienos? Valgiusios kukurÅ«zų miÅ¡inius ar skabiusios žolyte, nes mÄ—sos kokybÄ— visgi skiriasi. KiauÅ¡iniai jÅ«sų dietoje gali bÅ«ti iÅ¡ narvelio ar iÅ¡ pievoje lakÅ¡Äiusio paukÅ¡telio.

Norite pamatyti iš kur restoranas perka maistą? Galite ne tik aplankyt fermą, kuri viską tiekia, bet ir savaitgalį su vaikais pasimokyti apie žemdirbystę. Įdomu, kad netgi “sourcing†terminas nurodo, kad pasirenkama ne į kur vežti, bet iš kur. Nors Amerikoje didžioji agronomika yra nemalonus reikalas, bet kas norintis gali valgyt daug kokybiškesnį maistą, jeigu tik nori už tai mokėti.

Norite sveikai maitintis, sportuoti, nepersidirbti, nestresuoti – visi žmonÄ—s aplink pritars ir patars, ir galbÅ«t prisijungs patys. Žalingų įproÄių kultÅ«ra Äia savotiÅ¡ka – barai užsidaro vÄ—liausiai antrÄ… nakties, tad žemÄ—s graibytojų beveik nÄ—ra, rÅ«kyti galima tik paÄ—jus dvideÅ¡imt metrų nuo artimiausių durų ar langų (tenka stovÄ—t vidury gatvÄ—s), na, tik žolÄ—s kvapas karts nuo karto pajuntamas netikÄ—Äiausiose vietose.

Kažkiek įdomu, kad komandinis darbas visus primaitina žmogiÅ¡kos socializacijos, tad visokie sportai ir laisvalaikio užsiÄ—mimai bÅ«na daug individualesni – o gal tiesiog geras oras leidžia daug daugiau laiko leisti gamtoje ir bÄ—giot, laipiot po kalnus ar važinÄ—t po kalvas dviraÄiais.

Žmonių gerovÄ— yra nuolatinÄ— visur skambanti tema. Ä®prasta Lietuvoje juoktis iÅ¡ “how do you doâ€, bet Äia iÅ¡girdus “hey, how are you†tu žinai, kad tai atveria visų geranoriÅ¡kumÄ… ir norÄ… padÄ—ti, jeigu tik kas ne taip. Atvažiavus pirmus kartus man buvo keista, kad gatvÄ—je ar parkuose sutikti žmonÄ—s pasisveikina, nusiÅ¡ypso, taÄiau įpratus, nors tiksliau – supratus, labai lengva pradÄ—t jausti tikrÄ… komfortÄ…. Visi tiesiog nori gerai jaustis ir dalintis tuo geru jausmu. Net ir kelių eismo taisyklÄ—s Äia daugiau dÄ—mesio skiria kaip bÅ«ti maloniems kelyje ir nesinervuot, nei kažkokiom pirmumo nustatymo taisyklÄ—m (iÅ¡ esmÄ—s taisyklÄ— yra “pirmas sustojÄ™s turi teisÄ™ važiuotiâ€, bet akių kontaktas ir Å¡ypsena – patartini).

Tai ypaÄ jauÄias aptarnavimo sferoje – kokybiÅ¡kas aptarnavimas neapsiriboja greitu maisto atneÅ¡imu ar prekių prie kasos suskaiÄiavimu, o žmogiÅ¡ko ryÅ¡io užmezgimu, kuris net ir introvertui priimtinas. Kur beeiÄiau, visada jausiu, kad žmonÄ—s nori duot daugiau, nei jiems privaloma. ParduotuvÄ—je paklaus, kÄ… noriu gaminti ir patars, restoranuose iÅ¡klaus kas patiko ir parekomenduos konkurentus, parkuose papasakos apie gyvÅ«nų populiacijas ir gražiausias vietas. VÄ—lgi visur jauÄiamas noras rÅ«pintis kitų gerove, ir beveik kiekvienai situacijai įmanoma atrasti paaiÅ¡kinima, kuris yra pagrįstas sveiku protu ir visuomenÄ—s gerove. Žinoma, visur galima rasti anachronizmų ar naivumo, bet tai per daug netrukdo.

Kalifornijoje pati baisiausia vieta, į kuriÄ… gali tekt eit, yra DMV (department of motor vehicles). Yai daug maž vienintelÄ— biurokratija, su kuria tenka susidurti eiliniam žmogui (Äia iÅ¡duodamos ID kortos, automobilių registracijos ir vairavimo teisÄ—s), ir galima ieÅ¡kot įvairių veiksnių, dÄ—l kurių ten ne taip malonu. Kai aÅ¡ suplukÄ™s po nemažo pavažiavimo dviraÄiu priÄ—jau prie langelio, manÄ™s paklausÄ— ar man viskas gerai ir ar nenoriu stiklinÄ—s vandens. Kai pasakiau, kad pamirÅ¡au dviraÄio spynÄ…, man pasiÅ«lÄ— įsivežt dviratį į patalpÄ… prieÅ¡ais tÄ… langelį pasaugojimui. Tai tiek to biurokratinio baisumo (nors aiÅ¡ku, kitiems žmonÄ—ms yra nutikÄ™ ir blogesnių istorijų).

Žinoma, aÅ¡ atstovauju tam tikrÄ… visuomenÄ—s dalį, kuriai Äia lengviau gyvent – nesu beraÅ¡tis nelegalus imigrantas, dirbu vienoje iÅ¡ technologijų kompanijų, kurių dÄ—ka byra į regionÄ… pinigai, bet didÄ—jantis spaudimas iÅ¡ technologijų sektoriaus sunkina gyvenimÄ… kitiems, ypaÄ DMV klerkams, bet tai jiems netrukdo bÅ«ti maloniems ir žmogiÅ¡kiems.

Buvimas maloniems ir žmogiÅ¡kiems primažina ir puikybÄ™ – nÄ—ra nei ypatingai prabangių automobilių (Zukas važinÄ—ja su GTI golfeliu, mano vadovai su dulkių siurblį primenanÄiais elektriniais Nissan Leaf’ais, o tarp iÅ¡laidaujanÄių kolegų mÄ—gstamiausia Tesla), nei ypatingai prabangių deimantais inkrustuotų aksesuarų (nes iPhone keist kas du metus reik, o daugiau nelabai kas prie Å¡ortų ir marÅ¡kinÄ—lių dera). Kai nÄ—ra prabangių automobilių, nereikia jų parkut prie pat įėjimo norint pasirodyt, nereikia sukti ratų po centrÄ… norint “pasivaikÅ¡Äiotâ€.

Nori pasirodyti? Parodyk, kokiai visuomeninei veiklai ne tik skyrei pinigų, bet ir padėjai savo paties darbu, patarimu, kur atsivedei draugų.

Žinoma, patogus gyvenimas turi kainÄ… – geras oras ir maloni aplinka rinkos dÄ—ka sukelia nekilnojamo turto kainas iki nerealių aukÅ¡tumų (norite nusipirkt Å¡imto kvadratinių metrų tvartukÄ… Palo Alto? užteks vos poros milijonų doleriu!), ir nelaimÄ—jus loterijos gali tekti pastovÄ—ti nemenkuose kamÅ¡Äiuose ir daugiau nei valandÄ… per dienÄ… praleisti automobilyje. AiÅ¡ku, Äia gyvenantys žmonÄ—s visiÅ¡kai puikiai suvokia, kokiame burbule yra, ir kÄ… ir už kiek perka – ir nemažai pokalbių apie “ajaj kaip Äia brangu†turÄ—s “bet kitur geriau nÄ—ra†potekstÄ™.

IÅ¡ ties, be visos saviraiÅ¡kos ypatingame komforte egzistuoja ir stiprus kultÅ«rinis gyvenimas – pasauliniai koncertiniai turai nepraleidžia (o dažnai ir apsistoja ilgÄ—liau) vietinių auditorijų, Niujorko spektakliai atvažiuoja į San FranciskÄ…, menas gyvuoja ne tik muziejų salÄ—se, bet ir daugybÄ—je privaÄių galerijų. Kalifornijos muzikos ar meno festivaliai žinomi ir Lietuvoje, o be visos didžiosios kino industrijos egzistuoja ir daug nepriklausomų studijų. Nors ir egzistuoja didieji kino teatrų kompleksai su visa Holivudo produkcija, man yra arÄiau bent keturi mažieji kinoteatrai, kuriuose rodomi kitų pasaulio Å¡alių filmai, nepriklausomas ar senasis kinas. Beje, net ir Holivudo produkcijos žiÅ«rÄ—jimas skiriasi tarp įvairių regionų – skirtingos reakcijos į juokus, kitoks elgesys, kitoks iÅ¡silavinimas ir pasaulio supratimas.

Skiriasi ir požiÅ«ris į žiniasklaidÄ…, kol CNN ieÅ¡ko nukritusio MH370 (kaip pastebÄ—jo komikai – jų didžioji auditorijos dalis yra oro uostuose įstrigÄ™ keleiviai), Fox News bando sukurt naujausiÄ… samokslo teorijÄ… ir Å¡iaip visi užsiÄ—mÄ™ ebolos gasdinimais, nuo kasdieninio naujienų pulso atitolÄ™ žmonÄ—s mieliau skaito smarkiai giliau iÅ¡analizuotas temas iÅ¡ vis dar gyvuojanÄio žurnalizmo The Atlantic, Time, Newsweek ar The New Yorker pavidalu, tiek popieriniu, tiek elektroniniu.

Visas įdomesnis turinys yra pateikiamas ne didžiųjų transliuotojų, o kabelinÄ—s televizijos kanalų – nors kartais, kaip CNN atveju, tai bÅ«na kažkiek užgožta bendro 24/7 srauto. Tuo tarpu HBO imasi neregÄ—to masto televizijos projektų (“Band of Brothersâ€, “The Pacificâ€), Netflix kuria “House of Cards†netgi be televizijų tinklų pagalbos, o didieji kanalai kartais pataiko sukurt “House†ar “Lostâ€. IÅ¡ esmÄ—s norint pažiÅ«rÄ—t keletÄ… epizodų per savaitÄ™ pasirinkimas yra neblogas, tad socialiniuose ratuose kartais kalbÄ—t apie “koks yra geras TV show†nÄ—ra per daug blogo tono ženklas, kaip ir aptarinÄ—t paskutinius Comedy Central “Daily Show†epizodus (kuriuose galima sužinot apie nemažai aktualijų, ypaÄ jeigu nÄ—ra laiko klausyti visuomeninių transliuotojų kaip NPR).

Kažkada per PadÄ—kos dienÄ… patekau į vietinių profesionalų susiÄ—jimÄ…, kur buvo keptas kalakutas ir žiurimas amerikietiÅ¡kas futbolas. Google programuotoju dirbantis amerikietis, sužinojÄ™s kad aÅ¡ iÅ¡ Lietuvos, galÄ—jo diskutuoti apie Žalgirio mÅ«Å¡io niuansus, kurių mes mokyklos istorijos vadovÄ—liuose net neradom. “Grateful Dead†Barselonos olimpinių žaidynių krepÅ¡inio marÅ¡kinÄ—lių istorijÄ… prisimena ne vienas sutiktas žmogus (nors aÅ¡ visai neseniai sužinojau, kad tai – iÅ¡ Palo Alto kilusi grupÄ—).

Tokia mano Amerika – iÅ¡silavinusi, miela, intelektuali, kukli, patogi, sveika, atvira. Labai lengva susidaryti stereotipus iÅ¡ toli, ir Äia esantis kultÅ«rų katilas kažkiek tai pristabdo – įvairovÄ— yra vienas kertinių veiksnių, ir jos dÄ—ka nepuolama susidarinÄ—t generalizacijų apie kažkÄ… toli. Yra labai daug temų apie supanÄius dalykus, tiek burbulo viduje, tiek už jo ribų – ir kol suprantama, kodÄ—l ir kas yra lyginama, pokalbis gali bÅ«ti iÅ¡ ties įdomus.

apie mokslÄ…

Su rugsÄ—jo pirmÄ…ja!

Å iemet jau visiÅ¡kai nebejauÄiu Å¡ventinÄ—s Å¡ios dienos dvasios, o ir ruduo nelabai jauÄias – mokslo senokai nebeskirstau į semestrus ir trimestrus. RaÅ¡au bÅ«damas ganÄ—tinai unikalioje pozicijoje – paskutiniai metai gimnazijoje buvo įveikti pusiau eksternu, universitetinį mokslÄ… meÄiau beveik nepradÄ—jÄ™s, o Å¡iom dienom, praÄ—jus keliolikai metų, tenka nuolat bendrauti su akademine bendruomene – tiek mokslo konferencijose, tiek nuolatiniuose susitikimuose ar keiÄiantis tyrimų rezultatais. Å tai tokių aplinkybių (ir daugybÄ—s pokalbių su interesantais ar paÅ¡alieÄiais) ir suformuotas mano saldžiarÅ«gÅ¡tis požiÅ«ris į lietuviÅ¡kÄ… mokslÄ… ir kÄ… su juo daryti.

Å vietimas Lietuvoje yra viena didžiausių iÅ¡laidų visame biudžeto pyrage, tad kažkiek skaiÄiuosiu ir svetimus pinigus.

Mes (t.y. mÅ«sų valstybÄ—) dažnai didžiuojames, kad Å¡tai turime daugiausiai diplomuotų specialistų. IÅ¡ ties, diplomo turÄ—jimas tampa bÅ«tinu dalyku ten kur jo reikia, bet kas daug liÅ«dniau, nieko nereiÅ¡kianÄiu ten, kur mokslo gali ir prireikt. Žinoma, kriterijų universitetams yra visokių, bet diplomų kiekio kriterijus yra teisingas tik pelno siekiantiems, kurie paims pinigų už kiekvienÄ… popierių (Å¡tai University of Phoenix prieÅ¡ keletÄ… metų studijavo 600000 studentų…).

Lietuvoje vienu metu universitetuose mokosi virÅ¡ 110000 studentų, apie 55% jų – Vilniuje (visai nemažas nuokrypis nuo populiacijos pasiskirstymo per regionus). Taigi, jeigu primityviai žiÅ«rÄ—sim į problemÄ…, kad per daug yra blogai (nes kainuoja), tai Vilnius yra daugiau nei pusÄ— blogio. TaÄiau primityviai mes žiÅ«rÄ—t nenorim, viskas yra daug sudÄ—tingiau.

IÅ¡ ties, studijuot Vilniuje yra faina. Nes visgi, tai yra pagrindinis Å¡alies miestas, ir bÅ«ti jame visada yra smagu. AÅ¡ pats jame trisdeÅ¡imt metų pragyvenau, jeigu nereik kamÅ¡Äiuose sÄ—dÄ—t ir per žiemÄ… langai iÅ¡ vidaus neledÄ—ja, tai visai gerai.

Problema yra dvilypÄ— – iÅ¡ vienos pusÄ—s, studentavimas prabangiausiame Å¡alies mieste kainuoja tiek valstybei, tiek tÄ—vams, iÅ¡ kitos pusÄ—s, patys mokslai tampa antraeiliu dalyku, kuris leidžia paatostogaut keturis metus (ar daugiau, visada yra magistrų programos) nuo gyvenimo ir diplomo gavimas tampa maksimumu, kurio siekiama idant pateisinti savo laimingÄ… bÅ«tį tuo metu.

ValstybÄ—s finansavimas aukÅ¡tajam mokslui yra investicija, ir reikia žiÅ«rÄ—t, kÄ… padaryt, kad ta investicija bÅ«tų efektyvi ir turÄ—tų Å¡iokiÄ… tokiÄ… grąžą. Dabartinis finansavimo modelis leidžia studentams rinktis kÄ… finansuot, tad investicija keliauja nebÅ«tinai ten, kur bus rimÄiausiai žiÅ«rima į mokslÄ…, o greiÄiau – prieÅ¡ingai.

GalbÅ«t toks modelis ir bÅ«tų kažkÄ… geriau reiÅ¡kÄ™s anksÄiau, bet dabar yra daug lengviau iÅ¡važiuot į gerus universitetus užsienyje ir tie, kas nori gauti aukÅ¡Äiausios kokybÄ—s iÅ¡silavinimÄ…, nebÅ«tinai pasilieka Vilniuje (nes Äia universitetuose bendraminÄių, norinÄių tuos kelis metus padirbÄ—t ir įgyt stiprų pagrindÄ… tolimesniam gyvenimui nelabai daug ir tÄ—ra).

Iš kitos pusės, visas tas sugužėjimas į Vilnių nelabai dera prie rankų mojavimo apie regionų plėtros politikas. Kaip jau minėjau, 55% studentų, kai gyventojų tik 20%, iškreipia kitų miestų ir regionų vystymąsi.

Koncentruojant įvairias studijas skirtinguose miestuose, galimai kitaip iÅ¡sidÄ—stytų ir verslai – sostinÄ—s prabangos priedus moka ne tik studentai, bet ir visa aplink juos esanti ekosistema.

Be to, tarp geriausių pasaulio technologijų universitetų nÄ—ra jau tiek daug įsikÅ«rusių sostinÄ—se – dažniausiai tai atskiri universitetų miesteliai ir toli už jų ribų nevykstama (Stenfordo studentai net į gretÄ… esantį Palo Alto centriukÄ… retokai teužsuka, kÄ… kalbÄ—t apie valandinį važiavimÄ… iki San Francisko).

Pagrindinis ir sunkiai iÅ¡matuojamas kriterijus studijų finansavimui yra studento motyvacija ir galimybÄ—s kažkÄ… pasiekt. Egzaminai vargu ar tai parodo, užklasinÄ—s veiklos pas mus dažniausiai nÄ—ra, motyvacinio laiÅ¡ko irgi raÅ¡yt nereikia. Bent jau pasiryžimas mokytis kažkur kitur, o ne “prestižiniame“ Vilniuje galÄ—tų bÅ«ti toks rodiklis.

Nežinau ar įmanoma minkštomis (pavyzdžiui finansavimo) priemonėmis perdėliot dabartines aukštasias mokyklas, bet aš įsitikinęs, kad tą biudžeto milijardą galima išleisti ir geriau, o ir diplomas tada gal būtų vertas daug daugiau.

apie piratų religiją

NetyÄia šįryt socialiniame tinkle Facebook paraÅ¡iau komentarÄ… autorinių teisių tema, bet idÄ—ja fix neiÅ¡eina iÅ¡ galvos. Kažkaip anksÄiau niekada per daug nevertinau religijų, netgi turÄ—jau ganÄ—tinai negatyvų požiÅ«rį į jas. Esu daug kartų iÅ¡vytas iÅ¡ tikybos pamokų, netgi norÄ—jo tikybos mokytoja mest mane iÅ¡ mokyklos (nors keista, ten biblijų skaitÄ™s buvau daugiau nei kiti, nors ir sutrumpintų ir su paveiksliukais). Ä® etikÄ… irgi neÄ—jau, nes ten reikÄ—jo apie Sai BabÄ… klausytis (taigi, mokykloje turÄ—jom pasirinkimÄ… tarp religijų ir sektų).

O bet tai taÄiau, žvelgdamas moderniu rakursu įžvelgiu, kad Lietuvoje egzistuoja viena dominuojanti religija – piratavimo. Kitose valstybÄ—se piratai buriasi į partijas, ten Å vedijoj ar Vokietijoj net į parlamentus patenka, teko matyti Rick Falkvinge ne vienÄ… kartÄ…, aiÅ¡kinanti pasaulinį politinį piratų dominavimo planÄ… (dalis jo įdomi, dalis visgi troliÅ¡ka).

Lietuvoje partijų nÄ—ra, bet įsitikinimai senokai peržengÄ™ politinio įsitikinimo ribÄ…, ir masiÅ¡kumas Å¡iais laikais yra religinis. Tereik pažiÅ«rÄ—t į Interneto kurmių-skaiÄiuotojų puslapį alexa.com, kur Linkomanija, esminis piratų puslapis, karts nuo karto patenka į lankomiausių puslapių deÅ¡imtukÄ…, aplenkÄ™s SupermamÄ… ar Verslo Žinias.
Nežinau ar kas nors gali teikti, kad supermamos nėra religinės, tad piratų skvarba akivaizdu daug didesnė.
Kurgi aš lenkiu? Ogi noriu įteigti, kad formalizavus šitą santykį, piratai įgautų legalų pagrindą normaliai pirataut, tereikia jiems deklaruot savo oficialią religiją. Lietuvos autorinių teisių įstatymas teigia:

26 straipsnis. Kūrinio panaudojimas religinių apeigų metu

Leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo atgaminti ir viešai skelbti kūrinį religinių apeigų metu.

Taigi, kiekvienas religinis susibÅ«rimas gali turÄ—ti savo apeigas, kaipo CAMRIP žiÅ«rÄ—jimas (nes tik religingi žmonÄ—s gali prisiverst save žiÅ«rÄ—t tokios Å¡lykÅ¡Äios kokybÄ—s vaizdÄ… – ir pateisint tuom, kad jie didina žiÅ«rimumÄ… ir komercinÄ™ sÄ—kmÄ™), ir visa tai bus pilnai leidžiama Lietuvoje. Pasirodo mes visÄ… laikÄ… žiÅ«rÄ—jome į neteisingÄ… pusÄ™, mums nereikia autorinių teisių žinovų, mums reikia tiesiog įteisinti tai, kas seniausiai Lietuvoje yra tiesa – mes racionalaus suvokimo apie autorines teises neturime nei individualių pilieÄių galvose, nei valdžioje, nei autorinių kÅ«rinių asociacijose – nes pagal vienus kriterijus Lietuva yra praeitam deÅ¡imtmetyje, pagal kitus – viduriniuose amžiuose.

apie debesis ir hostex

Dabartinis vienas didžiausių hostingo paslaugų tiekÄ—jų Lietuvoje, “Hostex“, buvo ta vieta, kur aÅ¡ auginau savo technologinį raumenį. Tiesa, kai pradÄ—jau dirbti, tai buvo “Delfi“, tada mus pervadino į “Delfi Internet“, o portalÄ… atskyrÄ— į atskirÄ… bendrovÄ™, tada vyko tolimesnis estinimas ir patapome “MicroLink Data“, po kurio laiko sujungÄ— įvairius padalinius ir pavadino “MicroLink Lietuva“, iÅ¡Ä—jau daug maž tuo metu, kai mus pirko Telekomas, po to ta pati komanda vÄ—l buvo nupirkta atgal estų, performuota, atskirta kaip “Hostex“, kuriÄ… po kurio laiko vÄ—l nupirko Telekomas, bet aÅ¡ ne apie tai.

IÅ¡ ties, vardan nostalginių sumetimų ir puikių santykių su kai kuriais senaisiais darbuotojais, naudojaus jų paslaugomis, nors ir labai menkai – visokiems mažiems žaislams, mano puslapiai guli visokiuose tarptautiniuose debesyse.

Realiai vienintelis projektas, kurį kažkas naudoja dar ir be manÄ™s Hostex’e yra http://p.defau.lt/ – internetinÄ— vieta pakopipejstint kÄ… nors, ir tai naudojama bent keliose bendruomenÄ—se – Vikipedijos ar MySQL’o bendruomenÄ—s karts nuo karto įdeda kokį nors nedidelį tekstinio formato duomenukÄ…, ir tuom dalinasi.

Kaip minÄ—jau, auginau technologinį raumenį, ir man “kaip sutilpt į mažiausiÄ… įmanomÄ… serverį“ yra smagi užduotis. Žinoma, ji bÅ«tų daug smagesnÄ—, jeigu tai reiktų daryt milijardÄ… kartų didesnei paslaugai, bet kartais galima problemas sprÄ™st vien dÄ—l sprendimo, nes gi smagu. TaÄiau mano paslaugų tiekÄ—jui tai ne motais, kai vietoje milisekundÄ—s kažkas užtrunka Å¡eÅ¡is tÅ«kstanÄius milisekundžių, tenka skųstis, o atgal gaunu tokį atsakymÄ…:

matome, kad vakar vakare buvo padidÄ—jÄ™s apkrovimas fizinio serverio, kuriame yra jÅ«sų VDS serveris. Kadangi VDS paslaugai fiziniai resursai nÄ—ra dedikuoti, negalime garantuoti, kad jÅ«sų VDS serveris juos bet kuriuo momentu gali gauti, taigi kartais jis gali veikti lÄ—Äiau.

Taigi, paslaugos tiekÄ—jas man pasako, kad “Virtualus Dedikuotas Serveris“ neturi nieko jame dedikuoto, ir aÅ¡ apsigavau jų paslaugoje. AÅ¡ nustembu, ir puolu žiÅ«rÄ—t, kas pasikeitÄ— jų informacijoje apie paslaugÄ…:

VirtualÅ«s dedikuoti serveriai skirti stambesnių web ar IT projektų bei el. paÅ¡to dėžuÄių talpinimui. Jums suteiksime saugų, patikimÄ… ir galingÄ… serverį…

Taigi, patikimas ir galingas skamba iÅ¡didžiai, dar aÅ¡ puolu užsiÄ—minÄ—t matematika. Kompiuteriai turi savybÄ™ elgtis deterministiÅ¡kai – jokių ten per daug magijų nÄ—ra – yra procesorius, atmintis, diskai, ir jie visi turi savo ganÄ—tinai fiksuotus greiÄius. Pavyzdžiui didelÄ—s talpos diskas sukasi kažkur 120 kartų per sekundÄ™, ir tai įneÅ¡a ganÄ—tinai stipriÄ… ribÄ…, iÅ¡mokyta dar mokyklos mechanikos (net ne kvantinÄ—s) pamokų laikais, kiek operacijų jis gali padaryt per sekundÄ™.

Laikinoji atmintis (?, RAM) yra dar piktesnÄ— su savo apribojimais, Äia jau net kvantinÄ—s mechanikos yra – bet ten jeigu pasakÄ—, kad telpa bitas, tai telpa bitas, daugiau neįgrÅ«si.

KomplikuoÄiausia (besisukanÄio disko mechanikÄ… atmetus) kompiuterio dalis Å¡iais laikais yra procesorius (aÅ¡ Äia grafinius procesorius į bendrÄ… katilÄ… įmesiu) – Å¡iuolaikinÄ—s procesorių architektÅ«ros net nereikia mÄ—gint suvokt, užtruks per ilgai, ir vis tiek viskas greit pasikeis, bet esmÄ— yra ganÄ—tinai paprasta – procesorius turi ‘branduolius’, ir kiekvienas branduolys gali vykdyti vienu metu tik vienÄ… darbÄ… (vÄ—lgi, egzistuoja thread’ai – gijos, kuriuose ten dar įmanoma kažkiek paspartint veiksmÄ…, nes mažiau laiko branduolys praleidžia laukdamas duomenų iÅ¡ atminties).

PanaÅ¡iai yra ir su bet kuriuo kompiuteriu ar telefonu – vos kelios programos gali iÅ¡ tiesų kažkÄ… daryti vienu metu, bet visa tai iÅ¡sprendžiama labai paprastu bÅ«du – jos paveikia po milisekundÄ™ ar kelias, ir užleidžia vietÄ… prie lovio kitoms programoms. Žmogaus smegeninÄ— veikia truputį lÄ—Äiau, ir mums nelabai svarbu, kad ten kažkas deÅ¡imÄia milisekundžių vÄ—liau įvyko (na, iÅ¡skyrus geimeriams, bet jie efektyvumu niekada nepasižymÄ—jo).

Grįžkime prie debesų ir hostekso. Visos tos nebrangios paslaugos yra paremtos principu, kad vartotojai nenaudoja visų jiems skirtų resursų. IÅ¡ ties, pagal paslaugos apraÅ¡ymÄ…, gaunu visÄ… branduolį (taigi, ant ypatingai modernaus standartinio serverio bÅ«tų galima padÄ—t 32 tokius klientus kaip aÅ¡), bet žinoma, aÅ¡ jo viso neiÅ¡naudoju, tad ant to paties branduolio pakabinama dar kažkiek klientų. AÅ¡ netgi galiu pamÄ—gint paskaiÄiuot, kiek mano puslapiai naudoja resursų – daugiau nei tÅ«kstantį kartų mažiau, nei man yra suteikta. Pasitelkus matematikÄ…, į standartinį serverį galima bÅ«tų susodint kokius 32000 klientų (kÄ… beje, visokios hostingo kompanijos dažnai ir daro, tik to nevadina “galingu ir patikimu“ produktu).

AiÅ¡ku aÅ¡ Äia jau posmarkiai hiperbolizuoju, nes kaip minÄ—jau, dar egzistuoja atmintis ir diskai (ir galų gale, interneto pralaidumas).

Atminties mano servisai naudoja maždaug Å¡imtÄ… kartų mažiau, nei man skirta. Jeigu visi naudotų atmintį taip kaip mano servisai, į standartinÄ™ galingÄ… dėžę (aÅ¡ Äia primetu kokio storio atminties kaulus procesoriai Å¡iais laikais moka naudot) bÅ«tų galima sudÄ—t 10000 klientų – vÄ—lgi nÄ—ra blogai, 10000*35lt/mÄ—n nupirktų visai daug serverių, su tokiu biudžetu daug vikipedijų bÅ«tų galima pristatyt.

Tiesa, su atmintim galima apgaudinėt, sakyt kad duodi atminties kaulo dalį, bet iš tiesų viską kišt į diską (nors tai dažniausiai nėra itin protinga, nes diskai sukas 120 kartų per sekundę, o atminties operacijų galima milijonus atlikt).

Žinoma, prihiperbolizavau Äia kaip koks Apolonijus, bet visgi, nubraukus nulį, skaiÄiai taptų daug realesni, bet vis tiek ganÄ—tinai įspÅ«dingi.

KÄ… man Hostex atstovas pasakÄ— reiÅ¡kia paprastÄ… dalykÄ… – “galingÄ… ir patikimą“ jie parduos Å¡imtÄ… kartų, kol tai nebebus nei galinga, nei patikima, bet pinigus paims tuos paÄius. Ir toliau tikÄ—sis, kad visi, kam nepatinka tai, mÄ—gins mokÄ—t daugiau pinigų, nes atseit už daugiau pinigų jų marketinginiai teiginiai gali tapti teisingesniais.

AÅ¡ suprantu, kad esu paÄiÄ… pigiausiÄ… paslaugÄ… paÄ—mÄ™s klientas, taÄiau pigi paslauga yra ir pavažiavimas vieÅ¡u transportu, taÄiau niekas nesako, kad vietoje valandos metus trukusi kelionÄ— yra normalų ir ‘to bus ir ateityje’. Viena yra daryti klaidas, kita – jų nepripažinti.

</rant> Einu dirbt toliau.

apie darbÄ… namie

PrieÅ¡ porÄ… savaiÄių kuriam laikui baigiau darbo iÅ¡ namų epopÄ—jÄ…, ir kolegų džiaugsmui kasdien pasirodau darbe. Tai ganÄ—tinai nemažas pokytis – iÅ¡ namų dirbau pastaruosius aÅ¡tuonis metus, apie tai (netgi dvigubai) raÅ¡Ä— CNN Money, apie tai kalbÄ—jau su daug žmonių, kai kurie iÅ¡ jų iÅ¡vystÄ— nemažas virtualias kompanijas.

KÄ… Äia raÅ¡au tÄ—ra mano asmeniniai pastebÄ—jimai, nors žinoma, susidarÄ— jie ir iÅ¡ pokalbių bei diskusijų įvairiose vietose, kur dirbau nuotoliniu bÅ«du (kaipo veteranas turÄ—jau prisidÄ—ti savo trigraÅ¡iais).

IÅ¡ties, darbas iÅ¡ namų yra įmanomas. Tereikia Å¡iek tiek sÄ…lygų ir aplinkybių. Žinoma, lengviausia, kai visas skyrius ar kompanija tai daro – tada visos tradicijos, kultÅ«ra, praktika, įrankiai, procedÅ«ros ir darbų srautai yra prie to priderinti. Neformalus bendravimas vis dar egzistuoja, bet jis yra daug demokratiÅ¡kesnis ir pasiekiamas, nes vyksta kompanijai matomuose pokalbių kanaluose IRC ar Skype ar dar kur.

Kompanijose, kur dominuoja darbuotojai iÅ¡ namų, ofiso darbuotojai iÅ¡ tiesų kartais gali bÅ«ti prispausti. Kartais karÅ¡tos politinÄ—s/socialinÄ—s/… diskusijos tampa esminių dienos akcentų elektroninio paÅ¡to sraute, ir iÅ¡ karto pasimato skirtingų kultÅ«rų prieÅ¡prieÅ¡a:

Ofiso darbuotojas: Baikit Äia raÅ¡inÄ—ti, mes į darbÄ… ateinam, kad darbÄ… dirbti, o ne jÅ«sų nedarbino susiraÅ¡inÄ—jimo skaityti.
Nuotolinis darbuotojas: JÅ«s tokiom temom prie vandens vÄ—sintuvo (Äia toks apibendrintas iÅ¡sireiÅ¡kimas, gali apibÅ«dinti ir kavos aparato apylinkes – aut. pas.) Å¡nekat, mes tokios prabangos neturime.

Labai greitai viskas apsiverÄia vykstant kokiam nors kompanijos suvažiavimui. Kažkada mus beveik visus suskraidino į DisneivorldÄ… (ten daug pigių vieÅ¡buÄių), pasakÄ—, kad mus parduoda dideliai kompanijai, ir mes žinoma įvairiom formom mÄ—ginome suvirÅ¡kinti ant mÅ«sų užkritusį pasikeitimÄ…. IÅ¡ ties, buvo gÄ—da prieÅ¡ namie likusius kolegas, kurie turÄ—jo mus pavaduoti, nes kai mes, nuotoliniai, susirinkome po vienu stogu, mums buvo visiÅ¡kai nebeįdomu laikytis tradicijų, tad jie liko visiÅ¡koje nežinioje ir frustracijoje.

Taigi, pirma sąlyga yra puiki komunikacija elektroninėje erdvėje. Šiais laikais žinoma daug daugiau patogių įrankių, bet reikia ir žmonių nusiteikimo tai daryti.

Tai ypaÄ svarbu, kai organizacija nÄ—ra ypatingai prisitaikiusi prie nuotolinių darbuotojų. Kai pradÄ—jau dirbti dabartinÄ—je darbovietÄ—je, buvau vienas iÅ¡ kelių inžinierių, dirbanÄių ne centrinÄ—je bÅ«stinÄ—je Palo Alto, ir vienintelis ne iÅ¡ JAV (taip gavos laimingų aplinkybių dÄ—ka). Kolegos, su kuriais turÄ—jau daug dirbt irgi dirbo iÅ¡ namų, ir likÄ™ ofise turÄ—jo susitaikyti, kad mes pasiekiami tik e-kanalais, ir “aÅ¡ tuoj ateisiu prie tavo stalo“ kas kartÄ… bÅ«davo smagus pokÅ¡tas (haha, žinoma, tuoj pat, aÅ¡ Vilniuje!).

Viskas pradÄ—jo keistis, kai mano grupÄ—s kolega įsikÅ«rÄ— ofise – visiems pasidarÄ— daug patogiau ateit prie jo stalo, nei laukti, kol aÅ¡ atsikelsiu (o jie tuo metu jau miegos) – tad iÅ¡ karto atsirado daug didesnis atstumas tarp mano darbo vietos namie ir gyvenimo centrinÄ—je bÅ«stinÄ—je. Žinoma, tai man suteikÄ— laisvÄ—s nebeatsakinÄ—ti ryte į paÅ¡tÄ…, nes Ramiosios Laiko Juostos klausimai bÅ«davo atsakomi toje paÄioje laiko juostoje.

Pasikeitus aplinkybÄ—ms žinoma teko kaupti dÄ—mesį tokiose srityse, kurioms netekdavo dÄ—mesio centrinÄ—je bÅ«stinÄ—je – taip iÅ¡mokstama ieÅ¡koti darbo (alternatyva yra laukt, kol kas nors jo atras ir taip, bet tada jau reikia kitaip motyvuotis).

Dar labiau viskas pasudÄ—tingÄ—ja, kai grupÄ—s centras persikelia iÅ¡ elektroninių erdvių į ofisÄ… – kai mano grupÄ—je atsirado daugiau ofise esanÄių žmonių, jau nebe tik iÅ¡oriniems ryÅ¡iams, bet ir vidiniam darbui mano indelio reikÄ—jo daug mažiau – juk jie gali viskÄ… iÅ¡spresti atsisukÄ™ vienas į kitÄ….

Kita bÅ«tina sÄ…lyga yra tinkantis darbo pobÅ«dis. Tai turi bÅ«ti ganÄ—tinai individualus darbas, su aiÅ¡kiom ribom kÄ… ir kada reikia padaryti. Tokiems kaip aÅ¡, kur “oooh shiny“ nukreips dÄ—mesį pirmai progai pasitaikius, ypatingai padedavo interaktyvumas – kai žinai, kad turi deÅ¡imt ar ten dvideÅ¡imt minuÄių email’o atsakymui, ir deadline’ai yra ganÄ—tinai stiprÅ«s ir pikti.

I love deadlines. I like the whooshing sound they make as they fly by.
— Douglas Adams

AtidÄ—liot darbus yra neiÅ¡pasakytai smagu, nes namie yra pilna puikių kitų užsiÄ—mimų. Neperskaitytas DELFI ar juo labiau klubas.lt tikrai neduos ramybÄ—s, ir Äia jau prireiks neiÅ¡pasakytų valios pastangų. Darbelis, kuriam užtenka penkių minuÄių, bus padarytas per penkias minutes, taÄiau tas kuriam reik pusvalandžio bus pabaigtas rytoj.

VisiÅ¡kai kitoje pusÄ—je egzistuoja kita darbo forma, puikiai tinkanti namie, psichologų draugiÅ¡kai vadinamų srautu. Srautas – kai susijungia gebÄ—jimai ir iÅ¡Å¡Å«kiai, o asmenybÄ— smalsi, atkakli ir mÄ—gstanti sprest problemas vardan paÄių sprendimų. Tada nebereikia kažkaip papildomai motyvuoti, klubas.lt lieka uždarytas, o darbas darosi nesveikai greitais tempais.

Kompiuteriniai žaidimai yra nebloga įžanga į srauto suvokimÄ… – žaidÄ—jas pajunta, kad jis tobulÄ—ja, o kartu su jo tobulÄ—jimu didÄ—ja ir iÅ¡Å¡Å«kiai, ir kuo geriau subalansuoti įgÅ«džiai su iÅ¡Å¡Å«kiais, tuo labiau įtraukiantis užsiÄ—mimas.

Žinoma, pritrūkus iššūkių ar įgūdžių pasiekiama būsena, kurią aš, nusižiūrėjęs nuo Ostapo Benderio, vadinu žanro krize (sunku atrast kitokį lietuvišką žodį, bet tai kažkoks keistas apatijos/frustracijos mišinys).

Taigi, abi Å¡ios ganÄ—tinai ekstremalios pusÄ—s sprendžia tÄ… paÄiÄ… problemÄ… – motyvacijÄ…, kai aplink nÄ—ra kolegų ar pikto per petį žiÅ«rinÄio virÅ¡ininko. Viskas, kas per vidurį – daug komplikuoÄiau, o kur dar tas nelabasis šaldytuvas.

Buitis yra neiÅ¡vengiama darbo namie dalis – ir žinoma, norint bÅ«t produktyviam, reikia jos vengti. Net ir griežÄiausiais ženklais apkabinÄ—tos durys neapsaugos nuo vaikų konflikto namie, verkiantis kÅ«dikis parinks tembrÄ…, kuris praeis kiaurai bet kokias sienas, o palikta kriauklÄ—je lekÅ¡tÄ— gali pasirodyti daug didesnio svarbumo nei bet koks deadline’as. AÅ¡ kažkaip sugebÄ—jau susikurti darbinÄ™ aplinkÄ…, kurioje galÄ—jau puikiai susikaupti ir didžiÄ…jÄ… dalį laiko neegzistavo jokie trukdžiai. Deja, kai kuriems kolegoms tokios galimybÄ—s nebuvo, ir jie daug mieliau keliaudavo į ofisus.

Ä® ofisÄ… iÅ¡ tiesų keliaut smagu – ne tik dÄ—l nemokamo maitinimo ar kokių nors pramogų, bet ir todÄ—l, kad visai smagu pabendrauti su gyvais kolegomis, tiek darbiniais tiek nedarbiniais reikalais. Žmogus yra socialus padaras, ir jeigu jis yra kažkur tame tarpe tarp priverstinio darbų staccato, iÅ¡matuojamo atliktų darbų skaiÄiumi per valandÄ…, ir srauto, kolegų nuomonÄ— ir įvertinimas tampa ganÄ—tinai svarbiu faktoriumi.

PrieÅ¡ persikeldamas stengdavaus nuvykt kelių savaiÄių pabuvimams į centrinÄ™ bÅ«stinÄ™ bent kas du mÄ—nesius – iÅ¡ esmÄ—s tam, kad primint ten esantiems, kad egzistuoju, bet tuo paÄiu ir primint sau, kÄ… ir kodÄ—l darau. Mano produktyviausios savaitÄ—s su Vikipedija bÅ«davo tik kÄ… grįžus po metinÄ—s konferencijos. Produktyviausios savaitÄ—s darbe, nepaisant jetlag’o bÅ«davo nulÄ—kus į ofisÄ… bei tik kÄ… grįžus iÅ¡ jo. Kartais, palyginus, atrodydavo, kad namie nieko neveikiau – kontrastas buvo stiprokas.

Žinoma, galima sau užsibrėžti visiÅ¡kai kitokį planÄ…, kuris puikiai veikia – daryti tik tiek darbo, kiek reikia, kad neužsidirbtum neigiamo įvertinimo, ir džiaugtis gyvenimu. Lietuvoje (ar Europoje) tai skamba daug patraukliau – nes stengtis mes neįpratÄ™, o patogiai gyventi visai norisi.

Darbas namie gali suteikti tikrai daug patogumo, o ypaÄ – socialinÄ—s prabangos. Gyvenant greta Å¡eimos, draugų, giminių lengva užsimirÅ¡ti, kiek daug žmonių Vakarų Pasaulyje to atsisako dÄ—l profesinių priežasÄių ir keliauja ten, kur gali geriausiai realizuot savo įgÅ«džius. Nors namie bendravimo su kolegomis daug mažiau, ganÄ—tinai laisvas grafikas leidžia nepamirÅ¡t draugų bet kuriuo paros metu.

Kai nereikia anksti keltis, o pusryÄių metu jau apgalvojami tolimesni darbo žingsniai (email’as bÅ«na perskaitytas pakeliui į virtuvÄ™), darbai prasideda vÄ—liau, o baigiasi anksÄiau – iÅ¡ ties, gyvenimo kokybÄ— ir ypaÄ mistiÅ¡kieji ‘work/life balance’ gali pasiekt tikrai neblogas aukÅ¡tumas, bet lygiai taip pat gali iÅ¡sivystyti ir tingumas. Visgi namie paÄ—dus galima pamiegoti, o pamiegojus galima paÄ—sti, kol iÅ¡ anksto neatsibodo (skaitanÄiai jaunajai kartai – Äia iÅ¡ “ColiukÄ—s“ :).

Taigi, sÄ…lygų, kada galima dirbt iÅ¡ namų yra įvairių, taÄiau kartais grupinio darbo vienoje patalpoje privalumai nugali, ypaÄ jeigu norima iÅ¡naudot visÄ… potencialÄ… – jis labai lengvai nusižudo dÄ—l laiku neatsakyto laiÅ¡ko ar nepastebÄ—tos žinutÄ—s.

MÅ«sų ofise sienas iÅ¡paiÅ¡Ä— specialiais dažais, tad dabar galima raÅ¡inÄ—t su markeriais, ir nusivalo taip pat lengvai kaip tradicinis whiteboard’as – aplinka, kurioje idÄ—jos gali laisvai atsidurti ant sienų iÅ¡ visų pusių, skatina kÅ«rybiÅ¡kumÄ… labiau nei tyla namie, o kai niekas nesako “einam parÅ«kyt“ darbingumo lygis gali bÅ«ti visai neblogas…

Nežinau kada vÄ—l dirbsiu iÅ¡ namų (kartÄ… per savaitÄ™ nesiskaito), nes iÅ¡ tiesų norint tobulÄ—t reikia arba bÅ«ti nuolatiniam idÄ—jų ir problemų Å¡urmuly (buzz’e), arba paskÄ™sti sraute su kokiu nors smagiu individualiu projektu.

O kol kas pavaikÅ¡Äiosiu į ofisÄ….

P.S. Praeitą savaitę daug kas buvom apsirengę pižamom. Nes tiesiog taip smagu.